Nieko nėra maloniau, kaip po dienos kaitros vakaroti sode, tačiau koks jis turėtų būti, kad džiugintų akį, sielą ir teiktų malonios energijos?
„Mano svečiai, sutikti prie paradinių durų, sveikinasi ir iškart eina aplinkui namą, kur žino esant sodelį”, – juokiasi Julija Jokimienė. Šį efektą, kai vasarą tarsi nebereikia svetainės, žino daugelis laimingų nuosavo sodo ar bent erdvesnio balkono šeimininkų.
Energijų pusiausvyra
Tačiau po atviru dangumi turėti vietą, pakankamai erdvią svečiams priimti ir ja naudotis tarsi vasaros svetaine – du skirtingi dalykai. Kartais išpuoselėta pievelė ir gražūs gėlynai visiškai netraukia jaukiai įsitaisyti. Kinai, sukūrę civilizaciją jau tuomet, kai Europoje gyveno barbarų gentys, teigia žiną, kodėl taip yra. Jų garsioji feng šui sistema yra skirta ne tik namui, bet ir sodui. Juolab kad namas ir sodas atstovauja skirtingoms energijoms ir jų nesubalansavus šeimininkų laukia įvairiausi nemalonumai.
Namas pastatytas iš medžio, plytų ar betono, kaip ir iš kitų patvarių medžiagų, yra „jan” energija, o žemė, tvenkinys, gėlės ir kiti augalai – „in”. Tad nesunku suprasti, kad didžiulis statinys ir kelios juostelės vejos aplink jį nesuteiks trokštamos energetinės harmonijos.
Tačiau senovinė sistema yra sudėtingesnė. Nesunkiai aptiksime, kad augalai taip pat skirstomi į „jan” ir „in”. Tarkim bambukas, vyšnia, chrizantema, orchidėja, bijūnas ir ieva pasižymi stipria „jan” energija. Abrikosas, jazminas, magnolija, kriaušė, rododendras ir rožė – „in”.
Sodo energiją gerinti ypač padeda jazminas, alyva, lelijos, lotosai, gvazdikai ir rožės. Tačiau tam puikiai tinka ir mūsiškiuose soduose populiari forzicija (suteikia energijos), sausmedis (skatina ištikimybę), hortenzija (pritraukia sėkmę). Bijūną kinai labai vertina dėl jo magiškos galios pritraukti turtus. Savą simboliką turi kiekvienas augalas ir šiai temai skirta ne viena knyga, išleista ne tik Rytų bet ir Vakarų šalyse.
Svarbiausia – natūralumas
Dar viena svarbi feng šui taisyklė – geriausias tas sodas, kuris atrodo natūraliai ir primena laukinės gamtos kampelį. Todėl gėlynai, tvenkiniai ir takeliai turi būti natūralių, o ne griežtų geometrinių formų. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, kokio dydžio yra sodas. Jo funkciją gali atlikti keli dideliuose vazonuose pasodinti augalai ir keletas akmenų. Jie, beje, nuo seno kinų buvo naudojami kaip kalnų atitikmuo ar jų simbolis.
Svarbiausia, kad nė vienas sodo elementas savo dydžiu ar spalvomis neužgožtų kitų. Čia kaip šeimoje – vienam dominuojant, kiti jaučiasi nelaimingi ir skleidžia aplink save liūdesį ar pyktį. Didžiuliai margi gėlynai visiškai tinka vakarietiškam sodui – parkui, tačiau rytietiška išmintis siūlo ką kita. Tarp didelių žalumos plotų patariama įkurdinti vos vieną kitą augalą, tuomet bus daug subtiliau ir naudingiau – tokiomis sąlygomis geriau teka geroji „ci” energija.
Geriau aplinkui
Vakarietis nori pasiekti tikslą pačiu trumpiausiu keliu, todėl ir takeliai dažnai yra tiesūs kaip strėlė. Feng šui požiūriu tai viena didžiausių klaidų – energija teka galingu srautu ir išteka iš sodo kartu išnešdama dar ir šeimininkų energiją. Švelniai vingiuojantis takelis priverčia energiją sulėtinti tempą ir pamaitinti visa, kas yra aplinkui. Kita vertus, kas iš to, kad net savo namų sode žmogus jausis tarsi įsitempusi styga. Lėtas ėjimas vingiuotu takeliu, apeinant medį, krūmą ar gėlių kupstelius veikia raminamai.
Vienoje gražiausių Kauno sodybų teko matyti racionalų sprendimą: greta tiesių, betono trinkelėmis grįstų takelių aplink namą buvo įrengti dar kiti – laisvai vingiuojantys per pievelę.
Rytietiškas sodelis niekuomet nebus perkrautas. Šiuolaikiniai lietuvių sodai dabar jau taip pat tokie, tuo jie labai skiriasi nuo močiučių darželių, kuriuose mirga marga įvairių spalvų ir formų gėlės. Tai greičiausiai atsitiko ne dėl rytietiškos mistikos, esą margumas griauna harmoniją, o dėl grynai praktinių sumetimų. Prižiūrėti įvairiarūšį didelio ploto gėlyną yra gana sunku.
Užsiėmusiems mažučio žemės sklypelio savininkams gana gera išeitis yra ant grįstos aikštelės išdėlioti indus su augalais. Jų tvarką ir turinį galima keisti, todėl net mažas plotelis džiugins įvairove. O jei dar įkurdinsime vieną kitą augalą ant tvoros, medžio šakos, balkono atitvaros kabančiame inde, žvilgsnis ilgai galės klaidžioti tarsi po didelį sodą.
Po mistika slypi praktiškumas
Feng šui sistema apskritai yra labai praktiška, o jos reikalavimai, išreikšti simboline kalba – racionalūs. Tarkim, vandens telkinys visuomet turi būti švarus, jame esantys augalai – sveiki ir gražūs. Kitaip šeimininkai gali patirti finansinių nuostolių, pašlyti jų tarpusavio santykiai. Jeigu viskas bus sutvarkyta pagal reikalavimus, o tvenkinyje dar plaukios auksinės žuvelės, tokio šeimininko namai klestėte klestės. Neišvalytas tvenkinėlis ir jame merdintys augalai akivaizdžiai rodo šeimininkų apsileidimą ir energijos stygių. Gal juos persekioja ligos, niūri nuotaika ar nemalonumai darbe? Bet kokiu atveju geriau „susiimti” ir sutvarkyti savo aplinką – fizinis darbas gryname ore daugelį žmonių veikia kaip vaistai. Na, o auksinės žuvelės tikrai negyvena blogame vandenyje.
Pagal feng šui, kiekviename sode yra tiesiog būtini amžinai žaliuojantys augalai. Jie nemeta lapų, negelsta ir visuomet skleidžia teigiamą energiją. Vertinant iš racionaliosios pusės šis patarimas taip pat vertingas – įvairių dydžių ir formų ryškių kontūrų medeliai bei krūmeliai padeda sukurti įdomų vaizdą ir yra labai ištvermingi, geriau nei kiti augalai atlaiko išmetamųjų dujų poveikį.
Monika Motiejūnienė