Mada gimsta negarsių dizainerių kabinetuose, o gatvėje didžiausią įtaką jai daro realus jaunimo gyvenimo būdas
Kiekviena karta, maištaudama prieš tėvus, sukuria savo aprangos stilių, o paskui jis tampa komercine mada ir per kelerius metus numiršta. Tik atrodo, kad madą kuria garsūs „kutiurje”, išties madą kuria jaunimas.
Tokias išvadas būsimieji lietuvių stilistai galėjo padaryti išklausę kelių dienų paskaitas, lydimas gausios filmuotos medžiagos.
Šeštasis dešimtmetis buvo tarsi sprogimas madoje, daug stiliaus naujovių pasiūlė ir devintasis. Po to, dingus beveik visiems draudimams, maištauti nebeliko prieš ką. Jaunimo bendruomenės gelmėse nesubrendo nauja stiliaus revoliucija. Latvijoje pripažintu stilistų mokytoju tapęs Konstantinas Bogomolovas yra įsitikinęs, kad naują mados sprogimą gali pasiūlyti karta, kuriai dabar 15-16 metų.
Vyresnė karta tapo tolerantiška
„Jei prieš keletą dešimtmečių mergina būtų pasidariusi tatuiruotę, jos tėvams atrodytų, kad ji pateko į patį dugną. Dabar taip pasielgus galima ramiausiai ateiti į mokyklą. Mokytojai nebealpsta ir labai nesipiktina pamatę pašiauštas ir skirtingų spalvų sruogomis išdažytas vaikinų šukuosenas. O kadaise žymioji pankų skiauterė buvo daroma klijuojant plaukus cukraus sirupu, kad rytą išsiplovus plaukus po dušu, būtų galima įeiti į koledžą”, – lygina per pastaruosius dešimtmečius įvykusius poslinkius stilistas.
Po to buvo visko – violetiniai švarkai prie geltonų kelnių ir didžiuliai plastmasiniai auskarai – viskas pabrėžtinai dirbtina ir keistų spalvų, tikra psichodelija. Tam tikra prasme šiuolaikinė mada atkartoja šias tendencijas. Sugrįžo net gausybė vėliau įsivyravusios mados hipiškų gėlyčių. Nauja sugalvoti sunku, todėl sugrįžtama prie gerokai primirštų dalykų. Psichodelinę madą šalin nustūmė karas Vietname.
„Įsivaizduokite jaunų amerikiečių kartą, kuri užaugo net ekonomiškai labai palankiu laiku ir staiga – jų bendraamžiai pradeda grįžti namo cinko karstuose. Iki tol atrodė, kad gyvenimas nuspalvintas vaivorykštės spalvomis – aplink tik šventė, amžina meilės vasara”, – sako stilistas.
Amžinai populiarūs hipiai
Protestuodami prieš karą „psichodelikai” pradėjo mūvėti džinsus, auginti ilgus plaukus ir propaguoti meilę vietoje karo. Vidurinės klasės atžalos pradėjo šokiruoti tėvus pabrėžtinu apsileidimu ir net nešvara. Darbininkai brangino savo darbą ir rengėsi kitaip, bijodami jo netekti.
Vudstoko roko festivalis parodė, kad hipių idėjos ir jų gyvenimo būdas sutapo. Minios jaunimo, neblaivaus ir prisirūkiusio marihuanos, kas buvo beveik neatskiriama stiliaus dalis, nė vieno policininko „horizonte” ir netikėta pasekmė – nė vieno smurto akto.
Meilė ir taika jiems nebuvo tik tušti žodžiai. Hipiai yra ilgiausiai išsilaikiusi stiliaus kryptis. Komercinis variantas atsirado 1970 metais, o dar po dešimtmečio tai taip įkyrėjo, kad ant daugelio klubų durų buvo užrašyta, kad su mėlynais džinsais neįleidžiama. Kas žino, ar tai nebuvo stimulas atsirasti įvairių spalvų džinsams?
Vėliau atsirado „liuks” klasės hipių stiliaus variantas, kuris buvo jau švarutis. Jam priskiriami stambūs karoliai, juostelės ant kaktos, sendinti džinsai, etnografiniai elementai ir gėlės. Gėlėta suknelė, senas džinsinis švarkelis, ilgi plaukai, perskirti lygiu sklastymu ir juostelė su drugeliu ant kaklo yra klasikinis šio stiliaus pavyzdys.
Hipių stilius yra labai patogus, todėl vienokie ar kitokie jo variantai tikriausiai visuomet egzistuos. Būtent šis stilius padiktavo „dėvėtų” – suplyšusių ir sulopytų džinsų gamybą fabrikuose. Iš jo kilusi ir palaidinė-skarelė, vyriška skrybėlė, tarsi įmesta į vandenį, o paskui išdžiūvusi ant kieno nors galvos ar tiesiog numesta į kampą. Šiemetiniame Milano madų demostravime įvairių hipiškos mados elementų buvo ne vieno modeliuotojo kolekcijose.
Diskotekų stilius
„Disco” stilius – vienas iš nedaugelio, kuris gimė ne gatvėje, o klubuose. Gimimo data – 1970-ųjų pradžia. Dabar disko stiliaus muzika priimta vadinti bet kokią populiarią šokiams tinkančią muziką. Tačiau iš pradžių tai buvo tipiška juodaodžių muzika. Ji tapo tarsi jų religija, o esą baltaodžiai negali tokie būti.
Temperamentas – ugningas, judesiai – erotiški, makiažas – ryškus, drabužiai įspūdingai spalvoti ir dar blizgantys. Tačiau greitai šį stilių pamėgo ir baltieji, nors jo „ikona” visiems laikams liks „Boney M”. Tam stiliui priskirtina ir Džono Travoltos apranga – kliošinės kelnės, ilgi plaukai, aptempti marškiniai, aukšti batai. Šio stiliaus ženklas – žvaigždutės, kurios klijuojamos net ant skruostų.
Po dvidešimties metų šis stilius sugrįžo, bet tapo jau ne estrados žvaigždžių apranga, o mada. Trumpučiai sijonėliai ar šortukai, švarūs džinsai, nusagstyti blizgučiais – įprasta diskotekų uniforma. Tai yra alternatyva klasikiniams vakaro drabužiams. Kiek vėliau, kaip jau įprasta madoje, atsirado komercinis šios pakraipos stilius, kuriam priskirtini ir sijonai įkypa apačia.
Madingas keiksmažodis
Tais pačiais 1970-aisiais muzikoje išpopuliarėja soul ir funk stilius. Pastarasis žodis tuomet buvo keiksmažodis. To stiliaus muzika ir kuriamas įvaizdis buvo agresyvūs.
„Tai, kas buvo madinga „disco”, čia tampa absurdiška. Tarkim, kelnių „kliošas” pasiekia pusmetrį. Superaukštos platformos, žvaigždės formos gitara bei akiniai, ryškių spalvų akinių stiklai, itin siauros viršuje kelnės yra tipiški šio stiliaus pavyzdžiai. Tai vėlgi buvo juodaodžių stilius. Baltieji sukūrė savąjį jo variantą – kadaise jį propagavo mums žinomas Valerijus Leontjevas”, – pasakoja K.Bogomolovas.
„Funky” jau šiek tiek kitas, ironiškas panašaus stiliaus variantas. Jį vienas pirmųjų pasirinko Džonas Eltonas. Šis stilius neturėjo savo recepto, tereikėjo imti viską, kas šauna į galvą, ir maišyti. Šiuolaikinėje madoje tai tapo norma.
Ne vienas dizaineris, pradėjęs savo kūrybą tuo laikotarpiu, su malonumu iki šiol naudojasi tokia metodika. Žanas Polis Gotjė, Vivjena Vestvud, Karlas Lagerfeldas dabar yra vieni žinomiausių tos kartos atstovų. Anksčiau tai buvo alternatyva komercinei madai, dabar – grynai komercinis stilius. Išskirtinis jo bruožas – netikėtas, įžūlus derinys turi būti linksmas, akivaizdus kičas turi būti ironiškas.
Daiva Valevičienė