Bendrovei nepalankų verdiktą gali paneigti tik jos pasamdyti nepriklausomi ekspertai arba teisėsaugininkai
Valstybinė darbo inspekcija, oficialiai baigusi nelaimės „Karigėje” tyrimą, linkusi akcentuoti ir kriminalinį, anot inspektorių, foną, susijusį su krautuvu, aptiktu avarijos epicentre.
Dokumente, kurį šią savaitę turėtų išspausdinti „Valstybės žinios”, teigiama, jog „Karigėje” nebuvo jokios panašių į rastą apgadintą krautuvą vidaus transporto priemonių darbo kontrolės. Pavyzdžiui, šis greičiausiai pastato griūtį sukėlęs krautuvas niekam iš vairuotojų nebuvo paskirtas, nors jo pavaros paleidimo raktelis, inspektorių duomenimis, buvo paliktas spynelės lizde. Pats didžiausias inspektorių kaltinimas bendrovės administracijai – tą tragišką kovo 21-osios rytą dirbti šiuo krautuvu buvo nusiųstas vairuotojas, neturintis teisės valdyti krautuvo su dujiniu vidaus degimo varikliu.
Realiausia bausmė – bauda
Baudžiamojo kodekso 176-asis straipsnis „Darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimas”, pagal kurį savąjį tyrimą atlieka ir specialiai šio įvykio tyrimui sudaryta Kauno policijos bei prokuratūros pareigūnų grupė, už šį baudžiamąjį nusižengimą (ne nusikaltimą) numato teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimą arba baudą iki šešių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt litų, arba laisvės apribojimą, arba areštą nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų.
„Karigės” direktorė Rita Kurgonienė, sužinojusi apie galutinį Valstybinės darbo inspekcijos verdiktą tik iš „Kauno dienos”, neslėpė, kad situacija su krautuvu buvo vienas iš pagrindinių dalykų, dėl kurio bendrovės atstovai įnirtingai ginčijosi ir su Kauno savivaldybės komisija, tyrusia avarijos priežastis, ir su darbo inspektoriais, rengusiais savąjį nelaimingo atsitikimo darbe aktą.
Beje, kaip „Kauno diena” jau rašė, Savivaldybės komisija versiją, jog pastatą galėjo sugriauti krautuvas, taranavęs pirmojo aukšto koloną, iš pradžių buvo atmetusi. Tačiau vėliau apsistojo ties šia, anot R.Kurgonienės, „Lietuvos draudimo” pasamdyto eksperto, versija. Nesutikimą su ja, R.Kurgonienės teigimu, bendrovės specialistai išsakė prierašuose po abiejų minėtų komisijų išvadomis. Šių prierašų, į kuriuos komisijų nariai neatsižvelgė, esmę „Karigės” direktorė sutiko perpasakoti „Kauno dienai”.
Komisijos buvo neperkalbamos
Pirmiausiai, R.Kurgonienės teigimu, netiesa, kad „Karigėje” nebuvo vidaus transporto darbo kontrolės. „Prieš mane bendrovei vadovavęs generalinis direktorius buvo paskyręs žmones, atsakingus už krautuvų priežiūrą bei eksploatavimą, ir jo įsakymo niekas nepanaikino.”
„Karigės” direktorė patvirtino, kad tą kovo 21-osios rytą dirbti minėtu krautuvu, turinčiu dujinį vidaus degimo variklį, buvo pasiųstas elektra varomo krautuvo vairuotojas. „Tiesiog reikėjo patraukti iš cecho susikaupusias šiukšles, padaryti tai rankomis buvo neįmanoma, o nuolatinis krautuvo su dujine įranga vairuotojas turėjo ateiti į darbą tik po pusvalandžio”, – teisinosi bendrovės vadovė.
Be to, R.Kurgonienės teigimu, nėra nė vieno liudytojo, mačiusio nei kaip prieš pastato griūtį šis krautuvas atsitrenkia į koloną, nei, kad kas nors tą rytą būtų jį vairavęs. „Tačiau ką tuomet reiškia tas faktas, jog iš po griuvėsių jis ištrauktas su rakteliais užvedimo spynelėje?” – klausėme „Karigės” direktorės. Tegalėta atsakyti prielaidomis apie žmogiškąjį faktorių kilusios sumaišties akivaizdoje.
Be to, į klausimą atsakyta kontrargumentu: „Prašėme, kad liudytojus, mačiusius, kaip šis krautuvas taranavo koloną, pateiktų neva jų turintys darbo inspektoriai. Šie atsisakė.”
Pražūtingas palikimas
Kaip jau rašėme, jeigu „Lietuvos draudimas” remtųsi tik Valstybinės darbo inspekcijos išvada, SBA koncernui, kuriam priklauso „Karigė”, nepriklausytų milijoną litų viršijanti draudimo išmoka. Ir tai būtų susiję daugiau su kritine sugriuvusio bendrovės pastato būkle, nors savo išvadose Valstybinė darbo inspekcija to neatsieja ir nuo prastos techninės jo priežiūros.
Darbo inspektoriai teigia nustatę per dvidešimt norminių teisės aktų bei statybos techninių dokumentų pažeidimų. Nors šio pastato, turimais duomenimis, šeštajame dešimtmetyje projektuoto viename Maskvos biurų bei statyto tuometinio Kauno 2-ojo statybos tresto 9-osios valdybos, nei projektavimo, nei statybos dokumentų neišsaugota, remtasi šiandieninių ekspertų pastebėjimais.
Reikšmingiausi ekspertų nustatyti „Karigės” pastato trūkumai buvo šie: perdangų konstrukcijos nebuvo „surištos” su jas laikančiomis mūro sienomis. Šių aukščio bei storio santykis taip pat neatitiko statybos normų reikalavimų. Nemažos įtakos ir taip, kaip paaiškėjo, netobulų pastato konstrukcijų apkrovai galėjo turėti ir pažeidimai statant ant stogo antstatą. Pastarąjį laikančios plieninės sijos taip pat nebuvo pritvirtintos prie denginio konstrukcijos. O ir pačios pastato kolonos buvo pagamintos nekokybiškuose mediniuose klojiniuose. Ištyrus suirusią pirmojo aukšto koloną, nustatyta, kad betonas buvo maišytas su kalkių ir „nesurišto” smėlio priemaišomis. Be to, kolonų armatūra nepakankamai įbetonuota, o pirmojo aukšto kolonos dar ir sumontuotos nevertikaliai.
Ne viską padarė ir teisėjai
Valstybinės darbo inspekcijos išvadose teigiama, jog sugriuvusio „Karigės” pastato viršus buvo pažeistas ne tik ilgalaikio šalčio bei drėgmės, bet ir dėl blogos pastato techninės priežiūros. Kaip galimos priežastys, stiprinusios neigiamą gamtos poveikį pastatui, minimos ir jo vibracija, rekonstrukcijos, neatsargus transporto priemonių naudojimas. Šių priežasčių visuma, anot darbo inspektorių, per daugiau kaip keturiasdešimt metų ir privedė šį statinį iki eksploatacinės ribinės būklės.
Be to, kaip teigiama dokumente, duomenų apie atliktus statinio tyrimus nei prieš statant antstatą, nei prieš vykdant kitas rekonstrukcijas (keičiant technologinius įrengimus ar grindų dangas) taip pat nėra. Nors visa tai taip pat turėjo pražūtingos įtakos šio, kaip nustatyta, tiek iš išorės, tiek iš vidaus griaunamo pastato konstrukcijų apkrovai.
Šioje vietoje reikėtų pridurti, jog darbo inspektoriai 2001-2003-iaisiais teigia užfiksavę „Karigėje” trisdešimt penkis darbų saugos pažeidimus, tačiau prisipažįsta besąlygiškai tikėję bendrovės atsirašymais, kad pažeidimai likviduoti, to net netikrindami. O ir paskutinį kartą „Karigę” jie tikrino 2003-iaisiais, t.y., kai ji dar veikė Žaliakalnyje. Per tuos vienerius metus, kai „Karigė” persikraustė į Šančius, tikrintojų iš Valstybinės darbo inspekcijos joje nė karto nebuvo.
Nuosprendis dar nepasirašytas
Darbo inspektoriai priėjo prie išvados, kad gaisras „Karigėje” buvo grandininės reakcijos, kurią greičiausiai sukėlė eilinis krautuvo atsitrenkimas į pirmojo aukšto koloną, pasekmė. Konstrukcijos griuvo ant lakavimo kabinų ir, jas gniuždydamos, pažeidė patalpoje buvusią elektros instaliaciją. Kilusios žiežirbos ir įplieskė gaisrą. Tačiau Valstybinės darbo inspekcijos išvadose yra ir toks sakinys: „Galima versija, kad griūtis prasidėjo suirus anstato plieninės sijos atraminiam mazgui”. „Lietuvos draudimas” teigia priimsiąs galutinį sprendimą, ar šį įvykį pripažinti draudiminiu, tik gavęs kompleksinės ekspertizės, kurią ketinama paskirti artimiausiu metu, išvadas. Draudėjų teigimu, pinigai, į kuriuos pretenduoja bendrovėje apsidraudęs SBA koncernas, yra atidėti ir nebus niekam kitam panaudoti iki šio tyrimo pabaigos. Iki to laiko „Karigė” tikisi sulaukti ir jos pasamdytų nepriklausomų ekspertų iš Didžiosios Britanijos bei vienos Lietuvos bendrovės, užsiimančios statybų ekspertize, išvadų.
Belieka guostis gandais
Kaip jau rašyta, trijų žuvusiųjų artimieji pradės gauti jiems priklausančias nemažas pinigines kompensacijas ne anksčiau kaip po trijų mėnesių. Valstybinė darbo inspekcija pripažino bendrovės stalių Mečislovą Laurinavičių, kurio likimą jau beveik keturi mėnesiai gaubia nežinia, dingusiuoju be žinios, dėl ko jo artimieji kol kas negali pretenduoti į piniginę kompensaciją, priklausančią žuvusių jo bendradarbių šeimoms.
„Pripažinti M.Laurinavičių žuvusiu gali tik teismas, – „Kauno dienai” teigė vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Juozas Naujalis. – Vos tai bus padaryta, mes iš karto parengsime „Sodrai” tokį patį nelaimingo atstikimo aktą kaip ir jo bendradarbių atveju. Manau, kad ir „Sodra” turėtų M.Laurinavičiaus artimiesiems priklausančios kompensacijos klausimą išspręsti pagreitintai”.
Dingusiojo be žinios žmona Regina Laurinavičienė vakar „Kauno dienai” sakė, kad dar nepaskirta teismo posėdžio data. „Gyvo vyro jau tikrai nebėra, – pakartojo ji tai, ką teigė prieš savaitę, tačiau šį kartą jau turėjo daugiau versijų, kodėl nerandama žuvusiojo palaikų: „Bet kokiu atveju kažkas padarė kažką nešvaraus: vyro palaikai arba paslėpti, arba palaidoti kartu su kitų žuvusiųjų kūno dalimis”. „Karigės” direktorė mįslingą M.Laurinavičiaus dingimą komentavo taip: „Man pačiai sunku suvokti, kodėl nepavyko jo rasti. Buvau tą vakarą nelaimės vietoje iki aštuntos vakaro. Pernakt pasikeisdami budėjo kiti bendrovės administracijos atstovai. Todėl visos tos spekuliacijos apie lavono išvežimą ir paslėpimą, švelniai tariant, pasakos. Tai yra neįmanoma, ir kam to reikia?!”
Nesutaria ir teisėsaugininkai
Kauno teisėsaugininkai, kuriems pirmiesiems Lietuvoje teko susidurti su atveju, kai per nelaimingą atsitikimą darbe žmogus dingo be pėdsakų, tebėra suskilę į dvi stovyklas. Vieni įsitikinę, kad dingęs stalius sudegė. Kiti tebemano, kad, kilus sumaiščiai, jam pavyko ištrūkti „iš pragaro” gyvam. Tačiau ir pastarųjų versija baigiasi tragiškai: ištiktas šoko, degdamas jis nubėgo prie netoliese esančio Nemuno gesintis, tačiau nuskendo, o upė negrąžina jo palaikų iki šiol. Šios versijos šalininkų patikinimu, iki šiol su skrupulingumu reaguojama į kiekvieną pranešimą apie Nemuno išplukdytą skenduolį.
Tačiau abi šias versijas keliantys pareigūnai turi ir gausų kritikų būrį. Manančius, kad staliui pavyko ištrūkti gyvam, linkę kritikuoti žinantys „Karigės” teritorijos specifiką bei įsitikinusieji, kad bendrovės apsauga to tikrai negalėjo pražiopsoti. Įsitikinusius, kad stalius visiškai sudegė, kritikuoja tie, kurie konsultavosi su Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto Kauno ekspertizės specialistais. Pastarieji, remdamiesi kolegų iš Rygos krematoriumo teiginiais, tvirtina, kad net krematoriume deginant žmogaus palaikus lieka stambūs kaulai kurie dar suskaldomi mechaniniu būdu.
Oponuojančiųjų teismo medicinos ekspertams bei jų kolegoms iš Rygos kontrargumentas: „Karigės” atveju viską galėjo lemti tiesiog fatališkų sutapimų grandinė, kurios metu žmogus ne tik turėjo būti suplėšytas į gabalus, bet ir patekti į patį gaisro židinį.
Panašių atvejų būta
Kad jiems taip pat žinomi atvejai, kai žmogus sudega taip, kad iš jo nieko nelieka, „Kauno dienai” yra teigęs ir Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras Algirdas Čiurlys, ir SBA koncerno Verslo saugos departamento direktorius Vytautas Vaškys, ne vienerius metus dirbęs jėgos struktūrose.
Minėtiems pareigūnams pritaria ir kai kurie Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veteranai, prisimenantys daugiau kaip dvidešimties metų senumo tragediją Kaune, kai pirmąją naktį po vestuvių sudegė jaunavedžiai, įkaušusių svečių pokštaujant iš lauko uždaryti klėtyje, į kurią nuėjo miegoti.
Tada iš gaisravietėje aptiktų žuvusiųjų tik stuburo bei šonkaulių fragmentų buvo neįmanoma konstatuoti, ar tai žmonių kūno dalys. Tai nustatė tik ekspertai.
Beje, tada, liudytojų teigimu, jaunavedžiai atsidūrė tik po sugriuvusio medinio pastato degėsiais. „Karigės” atveju, sugriuvo keturi pastato aukštai. Be to, per valandą, kaip skelbta, numalšinta tik išoriškai griuvėsius apėmusi ugnis. Viduje degimas vyko dar ilgai, nes per nuolaužas buvo sunku prieiti prie arčiau.
Greta Čižinauskaitė