Vilniuje – juodaodžių piketai

Užsieniečių kelionę per valdžios įstaigas su plakatais rankose itin atidžiai sekė vietos skustagalviai

„Mes norime laisvės”, „Mylime Lietuvą”, „Mes – ne teroristai”, „Duokite darbo”. Tokiais plakatais nešini apie 20 afrikiečių vakar aplankė net kelias valdžios įstaigas.

Iš pradžių egzotiškos išvaizdos jaunuolių grupė piketavo prie Seimo, paskui – prie Konstitucinio Teismo ir Prezidentūros, o po pietų – prie Vidaus reikalų ministerijos. Visą laiką juos atidžiai sekė keletas skustagalvių, nuolat su kažkuo bendravusių mobiliaisiais telefonais.

„Norime gyventi ir dirbti Lietuvoje kaip visateisiai šios šalies piliečiai”, – LŽ aiškino vienas protestuotojų – iš Liberijos atvykęs Raymondas Oluwole Stephenas. Jis tikino jau trečius metus gyvenąs Lietuvoje, bet negalįs gauti nei pilietybės, nei darbo. Esą tokių teisių neturi ir iš Pakistano, Irako bei kitų šalių atvykę jo draugai.

„Tegul jie grįžta ten, iš kur atvažiavo”, – murmėjo netoliese stoviniavę trumpaplaukiai piketuotojų oponentai. Tie žmonės vadino save patriotais, tačiau vienas jų savo priešiškumą paaiškino paprasčiau: „Turiu dukterį ir nenoriu, kad ji pagimdytų juodą vaiką”. Vyrukai tvirtino su šiauliečio Mindaugo Murzos vadovaujama Nacionaldarbininkų partija neturį nieko bendra. Vaikinai piktinosi, jog žurnalistai juos fotografuoja, ir slėpė savo veidus. „Nenori būti atpažinti, kai susimuš su juodaodžiais”, – pakomentavo praeivis.

Paklausti, kur gyvena, piketuotojai tvirtino esantys iš Vilniaus. Tačiau sostinės Vyriausiojo policijos komisariato Viešųjų ryšių poskyrio viršininkas Marius Naruševičius pranešė, kad iš Užsieniečių registracijos centro Pabradėje (Švenčionių r.) išėjo 23 asmenys iš 4 Afrikos šalių – Nigerijos, Liberijos, Kamerūno ir Ganos. Taigi piketuotojai galbūt buvo iš ten. Pagal nustatytą tvarką užsieniečiai gali ribotam laikui išeiti iš centro teritorijos – tai nėra nusikaltimas.

Lydimas policijos pareigūno vienas juodaodžių piketuotojų užėjo į Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos. „Šie užsienio piliečiai anksčiau norėjo gauti mūsų šalyje pabėgėlio statusą, tačiau jis nebuvo suteiktas, todėl jie ne tik pasiskundė teismui, bet ir nusprendė piketuoti prie valdžios įstaigų”, – kalbėjo Migracijos departamento direktorius Almantas Gavėnas.

Pabėgėlio statusas arba politinis prieglobstis pagal 1951-ųjų Ženevos konvencijos nuostatas suteikiamas užsieniečiui, jeigu šis įrodo, kad yra persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės ar politinių įsitikinimų savo valstybėje ir negali naudotis jos gynyba. Tuomet užsienio piliečiui išduodamas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, jam suteikiama teisė legaliai dirbti.

Kol svarstomas toks prašymas, o tai trunka 3-6 mėnesius, žmogus gali nemokamai gyventi Užsieniečių registracijos centre Pabradėje. Čia jis kas mėnesį gauna pašalpą ir kompensaciją už naudojimąsi viešuoju transportu, nemokamas vertėjo, medicinos pagalbos paslaugas.

Per šių metų pirmąjį pusmetį Migracijos departamentas sulaukė 270 prašymų suteikti pabėgėlio statusą. Daugiausia to pageidavo Rusijos piliečiai – 225, taip pat 3 baltarusiai ir po vieną kitą svečią iš Kamerūno, Ganos ir kitų Afrikos šalių. Pabėgėlio statusas suteiktas 8 rusams ir 2 baltarusiams. 211 prašytojų skirta vadinamoji laikinoji apsauga – jiems leista gyventi Lietuvoje vienerius metus. Atmesti 24 prašymai.