Pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (Žin., 1992, Nr.21-612; 1995, Nr.53-1299; 2005, Nr.121-4331, toliau – Įstatymas) nuostatas žemės mokesčio objektas yra privati žemė. Žemės mokesčio mokėtojai yra privačios žemės savininkai, t.y. juridiniai ir fiziniai asmenys. Žemės mokesčio tarifas metams – 1,5 procento žemės kainos.
Nuo 2006 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo 11 straipsnio pakeitimas (Žin. 2005, Nr. 153-5640) ir vietoje anksčiau galiojusios nuostatos, kad žemės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo terminą nustato vietos savivaldos vykdomosios institucijos, dabar Įstatyme nustatyti pastovūs žemės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo terminai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl žemės mokestį apskaičiuos ir žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją žemės mokesčio mokėtojams (tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims) pagal jų gyvenamąją vietą iki šių metų spalio 1 dienos atsiųs teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos. Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijoje apskaičiuotą žemės mokestį žemės mokesčio mokėtojai privalės sumokėti į apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinio skyriaus biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos. Kadangi ši diena yra oficialios šventės diena, todėl žemės mokesčio sumokėjimo termino pabaiga yra lapkričio 2 diena.
Žemės mokestį mokesčio mokėtojai – juridiniai ir fiziniai asmenys – gali sumokėti:
· banko įstaigose;
· pašto įstaigose;
· seniūnijose (kuriose yra žemės sklypai), jeigu apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su seniūnija yra sudariusi neatlygintinę mokesčio sumokėjimo sutartį;
· apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje;
· internetu.
Atkreipiame dėmesį, kad žemės mokesčiu neapmokestinama:
· miško žemė;
· bendro naudojimo keliai;
· žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms (pariteto pagrindu).
Nuo 2006 m. sausio 1 d. įsigaliojo ir nuostata, kurioje nustatyta, kad tais atvejais, kai žemės savininkai turi teisę į žemės mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui.
Pvz., žemės savininkas pensininkas turi 2 sklypus: Klaipėdos mieste – 0,3 ha žemės sklypą, kurio vertė 25000 Lt, savivaldybės tarybos nustatytas neapmokestinamasis sklypo dydis – 0.25 ha, ir Klaipėdos rajone – 10 ha žemės sklypą, kurio vertė – 15000 Lt, savivaldybės tarybos nustatytas neapmokestinamasis sklypo dydis – 3 ha. Apskaičiavus nustatyto neapmokestinamojo sklypo dydžio vertes išeina kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatyto 0,25 ha neapmokestinamojo sklypo dydžio vertė – 20800 Lt ir yra didesnė už Klaipėdos rajono savivaldybės nustatyto 3 ha neapmokestinamojo sklypo dydžio vertę – 4500 Lt. Žemės mokestis apskaičiuojamas taikant lengvatą pagal nustatytą didžiausią neapmokestinamojo sklypo vertę, t.y. lengvata taikoma apmokestinant Klaipėdos mieste turimą žemės sklypą. Apskaičiuojant žemės mokestį Klaipėdos rajone turimam sklypui šiuo atveju lengvata nebūtų taikoma.
Iškilus neaiškumams dėl žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijoje apskaičiuoto žemės mokesčio dydžio ar lengvatos pritaikymo (nepritaikymo), prašome kreiptis į deklaracijoje nurodytą Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinio skyriaus specialistą, kuriam priskirtas šio žemės sklypo deklaracijos tvarkymas.