Apleistų miesto statinių savininkų ryžtą pradėti remontą atšaldo biurokratinės kliūtys.
Skersai kelio stoja griežtinami įstatymai, staiga uždraudžiantys palankesnėmis sąlygomis valstybei keistis turtu su privatininkais.
Griuvenų šeimininkams tenka nusivilti valdžios pažadais apie greitą reikalų sutvarkymą ir galimybę iš Vyriausybės gauti pinigų statiniams restauruoti.
Šeši savininkai
Atsiradusias viltis, kad pajudės buvusios alaus daryklos Šaulių gatvėje 25 remonto darbai, temdo naujos kliūtys.
Valdas Trinkūnas – vienas iš pastato savininkų, kurių, anot jo, yra šeši, sakė, kad gavo leidimą rengti sklypo detalųjį planą. Šiuo metu pradėtos rinkti sąlygos planui parengti.
„Procesą apsunkina savininkų gausa. Mėginame susikeisti su kitais buvusios alaus daryklos dalininkais patalpomis ar išpirkti jų turimą turtą. Antraip bus neįmanoma nei detaliojo plano parengti, nei pradėti remontuoti statinių, – skundėsi V.Trinkūnas.
Buvusios alaus daryklos sklypas remiasi į Šaulių ir Manto gatves. Manto gatvėje 38 yra Teisingumo ministerijai priklausantis pastatas.
Čia įsikūrė Pataisos regioninė inspekcija, teikiama nemokama teisinė pagalba gyventojams ir veikia Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos Klaipėdos apskrities skyrius.
Neseniai Klaipėdoje lankęsis teisingumo ministras Petras Baguška sakė, kad patalpų įstaigoms per mažai, todėl reikia surasti naujas.
Anot V.Trinkūno, ministerijai pasiūlyta keistis patalpomis.
„J.Janonio gatvėje yra naujas triaukštis pastatas, kuriame dar reikėtų įsirengti kabinetus. Tačiau girdėjau, kad mainai stringa”, – teigė verslininkas.
Uždraudė mainus
Pasikeitęs įstatymas vėl gali vilkinti buvusio alaus daryklos komplekso remontą.
Pasak mero Rimanto Taraškevičiaus, rugpjūčio pabaigoje pasikeitė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas.
Anksčiau valstybei ir savivaldybei buvo leidžiama keistis turtu su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Dabar šios teisės nebeliko.
„Nebegalima pasikeisti turtu net savivaldybei su valstybe. O šiuo atveju privati bendrovė siūlo Teisingumo ministerijai keistis pastatais. Nors ministerijai siūlomos pusantro karto didesnės naujos patalpos”, – tvirtino meras.
V.Trinkūnas sakė, kad nežinia, kada galėtų prasidėti buvusio alaus daryklos komplekso atstatomieji darbai, jei nepavyks perimti į vienas rankas viso sklypo su statiniais.
Anot jo, buvusioje alaus darykloje bus viešbutis, alaus baras, kitos patalpos komercinei veiklai.
„Klaipėda” jau rašė, kad anksčiau Šaulių gatvės 25 pastato remontui kliudė reikalavimas padaryti specialųjį planą, kurį finansuoti galėjo tik valstybės lėšomis. Tokių planų laukia šimtai paveldo objektų Lietuvoje. O valdiškų lėšų buvo skiriama per mažai, todėl specialiųjų planų rengimas galėjo užtrukti net 50 metų.
Primena Gedimino pilį
Jau daugiau nei 10 metų nyksta buvusio dujų fabriko griuvėsiai Liepų gatvėje 47.
Pasak vieno bendrovės „Vaiduoklių draustinis”, kuriai priklauso šie griuvėsiai, savininko Sauliaus Balčiūno, rugpjūtį patvirtintas čia esančio sklypo detalusis planas. Šiemet galvojama pradėti rengti techninį projektą, kuris kainuos apie 320-380 tūkst. litų.
„Mums tai – labai dideli pinigai. O dar reikės gauti tris milijonus litų įgyvendinti projektą. Ieškosime partnerių. Išorę restauruoti, sutvarkyti aplinką tikimės pinigų iš valstybės”, – sakė S.Balčiūnas.
„Vaiduoklių draustinis” planuoja dujų fabrike įrengti viešbutį, restoraną, kazino.
Anot bendrovės savininko, dokumentų rengimo darbai užsitęsė, nes trūko idėjų, kas galėtų būti dujų fabriko statiniuose, kurie primena Gedimino pilį.
„Perdengimai atskirtų penkių metrų aukščio patalpas. Kaip jas tektų šildyti? Kadangi mes siekėme išsaugoti patalpų išorę, buvo sunku rasti sprendimą. Būta minčių čia įrengti pirtį su vidiniu baseinu”, – pasakojo S.Balčiūnas.
Skolingas šampano
„Esu skolingas miesto tarybos nariui Artūrui Šulcui šampano už bendrovės pavadinimą. Kažkada jis savo straipsnyje „Vaiduokliu draustiniu” pavadino buvusį dujų fabriką”, – kalbėdamas apie vietinės valdžios paramą objektui šyptelėjo S.Balčiūnas.
Ypatingų valdžios trukdžių jis nepajuto. Tačiau trejus metus buvo maitinamas pažadais, kad bus skirta pinigų pastato restauravimo projektui.
„Man buvo siūloma vis rašyti laiškus į valdiškas įstaigas, tačiau pinigų negavau”, – sakė verslininkas.
Pasak jo, dujų fabriką jis įsigijo daugiau nei prieš 10 metų, privatizuodamas valstybės turtą. Ir siekė, kad gražūs pastatai nebūtų paversti „stikloidu” – stikliniu dangoraižiu.
Anot S.Balčiūno, dujų fabrikas pastatytas 1861-aisiais. Lapkritį sukaks 145 metai, kai Klaipėdoje atsirado gatvių apšvietimas – dujiniai žibintai.
Tuomet įsižiebė 1 086 švieselės ir privačiuose namuose. Dujos buvo gaminamos iš aukštos kokybės anglies, turinčios 60-70 proc. kokso.
Išnyks duobė alėjoje
Prieš ketverius metus nugriauto pastato Manto gatvėje 7 vietoje dar šį rudenį turėtų prasidėti statybos. Sklypą juosia plakatais ir užrašais subjaurota, išsiklaipiusi metalinė tvora, nutįsusi per Manto gatvės ir M.Mažvydo alėjos vakarinę dalį.
Sostinės bendrovė „Realtus” prieš beveik dvejus metus ėmė organizuoti techninį projektą septynių aukštų gyvenamajam namui. Po pastatu numatytos vietos garažams, pirmajame aukšte – parduotuvėms.
Bendrovės projektų vadovas Laimonas Jucius sakė, kad vieneri metai buvo sugaišti planavimui. Paskui beveik keturis mėnesius vyko projektavimo konkursas, o pusmetį techninio projekto rengimas.
„Šiuo metu vyksta paskutiniai projekto derinimo darbai. Šį mėnesį bus parinktas rangovas ir turėtų prasidėti statybos”, – tvirtino L.Jucius.
Anot jo, prieš ketverius metus apleistas pastatas, kėlęs grėsmę praeiviams, buvo nugriautas, nes prašė vietos valdžia.
L.Juciaus teigimu, miesto politikai netrukdė dokumentų rengimui, nors statybų biurokratija didelė.
„Mes buvome skubinami, tačiau, susidūrus su specialistais, realybė pasirodė kitokia. Mums teko ne kartą derinti parengtą projektą įvairiose komisijose. Todėl, kad tai jautri miesto vieta – centras. Reikėjo derinti vietos valdžios interesus ir mūsų poreikius”, – pasakojo jis.