Panašių į Žemę planetų su giliais vandenynais, kur galėjo atsirasti gyvybė, yra trečdalyje Saulės sistemų, aptiktų už mūsiškės ribų, ketvirtadienį pranešė JAV mokslininkai.
Šiose Saulės sistemose yra milžiniškos dujų sankaupos, žinomos kaip „karšti Jupiteriai”, kurių orbitos yra labai arti nuo šviesulių – net arčiau negu mūsų Merkurijaus orbita, sako Šonas Reimondasi š Kolorado universiteto.
Tokie dujų milžinai su maža orbita gali padėti susidaryti mažesnio dydžio planetoms, panašioms į Žemę, cituoja mokslininkus žurnalas „Science”.
„Mes manome, kad Saulės sistemose egzistuoja nauja klasė planetų, kurių paviršių dengia vandenynas ir kurios galbūt gyvenamos ir yra panašios į mūsų planetą”, – pridūrė Š.Reimondas.
Grupė mokslininkų iš Kolorado, Pensilvanijos universiteto ir NASA Goddardo kosminių skrydžių centro Merilande sukūrė kompiuterinius įvairių tipų Saulės sistemų formavimosi modelius.
Jie pastebėjo, kad milžiniškos dujų sankaupos gali padėti planetoms iš tvirtos uolienos susiformuoti aplink šviesulius ir pritraukti prie jų ledinius kūnus, iš kurių gaus vandens.
„Šie milžinai pridarė daug triukšmo”, – sako Š.Reimondas.
Vanduo, kaip nustatė žmogus, yra gyvybės šaltinis.
„Esu tvirtai įsitikinęs, jog Visatoje esama gyvenamų planetų”, – sako Š.Reimondas.
„Bet gyvybė šiose planetose gali smarkiai skirtis nuo mūsiškės planetos.
Yra daugybė evoliucijos žingsnių tarp tokių planetų susiformavimo kitose sistemose ir esamų jose gyvybės formų, galinčių pažvelgti į mus, kaip mes į jas”, – pridūrė jis.
Mokslininkai teigia, kad 40 proc. iš maždaug 200 planetų, besisukančių aplink įvairias žvaigždes, yra „karšti Jupiteriai”.