Penktadienio vakarą Klaipėdos universiteto Koncertų salėje nuskambėjo baigiamasis tarptautinio festivalio „Vargonų vasara – 2005” koncertas. Dvi savaites trukusį renginį vainikavo vargonininko Balio Vaitkaus ir fleitininko Alberto Stupako pasirodymas. Šių metų festivalis pranoko ankstesnius pasaulinio garso muzikantais ir įvairių epochų kūriniais.
Trūko klausytojų
Saulėtą pavakarę prie Menų fakulteto buvo girdėti muzikos garsai – iki koncerto liko keliolika minučių. Tačiau žmonės rinkosi vangiai. Koncertui prasidėjus 300 vietų salė buvo pustuštė, atėjo grupelė vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių. Pasak projekto vadovės Vitos Skirkevičiūtės, Nidoje ir Klaipėdoje vykę koncertai stipriai skyrėsi publika – pagrindiniai Neringos koncertų klausytojai buvo vokiečių turistai, o ir į evangelikų liuteronų bažnyčią jie rinkosi triskart gausiau. „Matyt, vokiečiams vargonų muzika su motinos pienu įaugusi. O lietuviams vargonai asocijuojasi su galvos skausmu”, – nuoskaudos neslėpė V.Skirkevičiūtė. Pasak jos, į Klaipėdoje vykusius koncertus dažniausiai ateidavo žmonės, menantys laikus, kai vargonai buvo tik pastatyti. „Stengiesi, kad visi žmonės vargonų muziką išgirstų, tačiau ar jiems to reikia?” – retoriškai klausė „Naujojo vargonų forumo” direktorė. Klaipėdos gyventojų neviliojo net ir pasaulyje nusipelniusių atlikėjų pavardės – Almutas Riosleris, Aivaras Kalejis, Justė Gelgotaitė. „Į „Vargonų vasarą – 2005″ pakvietėme žinomus muzikantus, stengėmės ir Klaipėdos muzikus įtraukti. Šiais metais koncertavo birbynininkas KU Menų fakulteto dekanas profesorius Vytautas Tetenskas, tačiau rezultatas akivaizdus – salės apytuštės”, – miestiečių abejingumu stebėjosi V.Skirkevičiūtė. Daugiausiai žmonių susirinko į žinomo smuikininko Martyno Švėgždos fon Bekerio koncertą, nors jis mieste buvo koncertavęs vos prieš savaitę. „Koncertus žmonės renkasi ne pagal kokybę, bet pagal pavardę”, – tikino V.Skirkevičiūtė. Griežčiau miestiečius įvertino koncerto atėjusi pasiklausyti nusipelniusi choreografė Elvyra Bungardienė. „Žmonės nuskurdo dvasia. Jie sumaterialėjo, sudolerėjo. Matyt, mokyklos neauklėja”, – kalbėjo ji. E.Bungardienė tvirtino visuomet į koncertus vedanti ir savo anūkę. „Juk jeigu siela gyva, be muzikos žmogus negali gyventi”, – tikino menininkė. Tačiau ji pažymėjo, kad skelbimų apie festivalį labai trūko, ir jai pačiai teko ateiti pusantros valandos anksčiau, nes nežinojo, kada koncerto pradžia. „Naujojo vargonų forumo” direktorė pripažino, kad reklama dėl finansų šįmet buvo ypač kukli, todėl informacija apie koncertus kiekvieno klaipėdiečio ir atvykėlio nepasiekė.
Basas vargonininkas
Baigiamojo koncerto programa išsiskyrė tuo, jog didžioji dalis atliktų kūrinių buvo parašyti ne vargonams, o mechaniniams vargonėliams. Tačiau vakaro saulės apšviesta salė netruko prisipildyti vargonų ir fleitos harmonijos. Gyva ir nuotaikinga B.Vaitkaus ir A.Stupako muzika pakerėjo Menų fakulteto profesorę muzikologę Daivą Kšanienę. „B.Vaitkaus koncertas man paliko nepaprastą įspūdį. Artistas ypač subtiliai pajautė V.A.Mocarto stilių. Austrijoje ar Vokietijoje toks koncertas būtų sensacija”, – tvirtino ji. Profesorė teigė, jog B.Vaitkus neabejotinai yra vargonų virtuozas, nusipelnęs pasaulinio lygio muzikanto vardo. „Tačiau tie artistai, kurie akiplėšiškai neina į meno rinką, lieka nežinomi”, – įsitikinusi D.Kšanienė. B.Vaitkus dėmesį patraukia ir tuo, jog groja be batų. Grojant vargonais, dirba ir kojos, o batai vyrui trukdo.
Fleitininką A.Stupaką D.Kšanienė gyrė už intonacijos švarumą ir gražų tembrą. Pasak jos, klaipėdiečiai neįvertina muzikantų, jie yra snobiški. Tačiau profesorė sutiko, kad ne publikos gausumas nulemia koncerto sėkmę, o kartais ir nedidelė auditorija vertinga savo supratingumu ir pagarba muzikai. Daugumoje festivalio koncertų lankęsi klaipėdiečiai Stasė ir Vytautas į baigiamąjį koncertą atėjo pasipuošę ir su puokšte gėlių. Jie labai džiaugėsi, kad šis komerciškai nenaudingas festivalis planuojamas ir kitais metais. „Iš žmonių šypsenų po koncertų sprendžiame, kad renginys vis dėlto sėkmingas”, – dienraščiui sakė V.Skirkevičiūtė.
Netinka kainos
Ketvirtus metus rengiamo festivalio meno vadovas vargonininkas B.Vaitkus kasmet sudaro renginių programą. Šiemet kiekvienas koncertas atspindėjo vis kitos epochos bruožus – taip klausytojai keliavo nuo baroko iki XX amžiaus. Baigiamasis koncertas buvo skirtas renesanso ir klasicizmo laikmečiams. Muzikologė D.Kšanienė, kasmet lankydamasi „Vargonų vasaros” koncertuose, pastebėjo kruopščiai parinktą programą, – anot jos, organizatoriai pateikia naujų muzikavimo formų, puoselėja vientisą muzikos stilių. Pasak V.Skirkevičiūtės, kitais metais planuojama pristatyti atskirų valstybių kompozitorių kūrinius vargonams. Paklausta, kodėl festivalis rengiamas tokiu karštu metų laiku, V.Skirkevičiūtė sakė, jog vasara – turistų metas, o organizatorių tikslai yra sudaryti galimybę ir miesto svečiams išgirsti vargonų koncertus. „Koncertų salės vargonai – Klaipėdos turtas. Mes privalome užsiauginti kartą, kuriai vargonai būtų savi”, – „Vargonų vasaros” tikslus įvardijo ji. Moteris taip pat tvirtino, kad muzikantai visuomet pabrėžia, kaip gera salėje groti, ir dar nė vienas nesiskundė „Rieger Kloss” firmos vargonais. Priešingai, šis sovietmečiu bene labiausiai nukentėjęs muzikos instrumentas sulaukia nemažai komplimentų.
Koncertų bilietų kainos buvo tradiciškos, tačiau, kaip teigė nusipelniusi artistė E.Bungardienė, šiek tiek per aukštos. „Pensininkams yra brangu, ir jie, „išaugę prie gyvos muzikos”, dažnai negali lankytis tokiuose koncertuose”, – tikino moteris. Pasak jos, Rusijoje bilietų kainos į koncertus yra žymiai mažesnės, todėl šie renginiai susilaukia daugiau dėmesio. Projekto vadovė pažymėjo, kad kainos „nesikandžioja”, tačiau svarstoma, ar nevertėtų festivalį padaryti nemokamą.
Eglė Merkytė