Didžiausiame Baltijos šalyse krovinių sandėliavimo ir administravimo mieste šeimininkaus įmonės, dirbančios Lietuvos rinkai
Vakar prie Kauno šalia Mastaičių pradėtos didžiausio Baltijos šalyse logistikos miesto „Baltic Logistic City” statybos. Projekto vadovai kartu su Kauno miesto ir rajono merais užkasė simbolinę kapsulę. Per dvejus metus į krovinių sandėliavimo ir administravimo miestelį užsimota investuoti 83 mln. litų. Pirmasis komplekso pastatas turėtų iškilti 2007-ųjų liepą.
Sukurs 400 darbo vietų
Naujasis logistikos kompleksas kuriamas prie „Via Baltica” magistralės. Pasak UAB „Via Baltika Logistika” direktoriaus Arūno Tamausko, 56 tūkst. kvadratinių metrų krovinių sandėliavimo ir administravimo miestas įsikurs 12 hektarų plote.
„Svarbu tai, kad čia dirbs apie 400 kauniečių, o investicijos atėjo iš Vilniaus”, – sakė A.Tamauskas.
Iš viso planuojama investuoti 83 mln. Lt. Miestelyje žadama sukurti per 400 darbo vietų. „Pirmasis iš trijų logistikos centrų – „Via Baltica Logistic” – pradės veikti 2007 metų viduryje. 27 tūkst. kvadratinių metrų centre bus įrengti universalūs „A plius” klasės sandėliai, saugumo reikalavimus atitinkančios administracinės patalpos.
Pasak A.Tamausko, „A plius” klasės sandėlius Lietuvoje turės tik Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje logistikos centrą statanti „YIT Kausta”.
„A plius” klasės sandėliai išsiskiria tuo, kad jie yra aukštesni. Tai dvipusio privažiavimo sandėliai, trimis metrais aukštesni nei yra šiuo metu Lietuvoje veikiančiuose panašiuose centruose.
Jau išnuomotos beveik visos patalpos
Į pirmąjį logistikos centrą bus investuota apie 40 mln. Lt. Antras ir trečias logistikos miesto statybų etapai prasidės kitais metais ir baigsis 2008-aisiais.
A.Tamausko teigimu, „Via Baltica Logistic” jau išnuomotos beveik visos patalpos, bet jis neįvardijo nė vieno nuomininko. „Kol kas su nuomininkais sudarytos preliminarios sutartys, todėl nežinau, ar nuomininkai norėtų, kad jie būtų įvardyti”, – sakė A.Tamauskas.
Pasak jo, nuomotis patalpas norėtų ir didžiausias Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinklas „VP Market”. „Jam turimų sandėlių šiuo metu nepakanka, todėl susidomėjimas yra”, – sakė A.Tamauskas.
Įmonės užsakyto „TNS Gallup” tyrimo duomenimis, beveik 40 proc. didžiųjų ir vidutinių šalies bendrovių nėra patenkintos turimais sandėliais, tiek pat įmonių per artimiausius metus žada didinti sandėlių plotą. Verslo atstovų apklausa taip pat parodė, kad patraukliausia vieta logistikai Lietuvoje yra Kauno regionas. Jei respondentai galėtų laisvai rinktis vietą savo įmonės sandėliams Lietuvoje, pirmiausia jie rinktųsi Kauną arba vietovę šalia Kauno (33 proc.), antroje vietoje būtų Vilnius (29 proc.), o trečioje – Klaipėda (22 proc.).
Žaibiškai pabrango žemė
Kapsulės įkasimo ceremonijoje dalyvavęs Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius tvirtino, kad naujais projektais nevengia pasinaudoti gyventojai.
„Kalbėjomės su verslininkais ir jie sakė, kad žemė šioje vietoje pabrango kelis kartus”, – sakė meras.
A.Tamauskas patvirtino, kad bendrovei reikės daugiau žemės, nei šiuo metu turima. Tačiau jis neįvardijo, kiek aplinkinių žemių savininkai pageidautų gauti už arą, esą „jie (žemės savininkai) nori gauti du kartus daugiau, nei mokėjome už 12 hektarų”.
„Visam projektui įgyvendinti reikėtų bent 20 hektarų, vadinasi, trūksta aštuonių”, – sakė UAB „Via Baltika Logistika” vadovas A.Tamauskas.
Kauno rajono meras Leonardas Gineika irgi pabrėžė žemės problemą. „Kur matyta, kad prieš trejus ketverius metus už arą buvo mokama 700-1000 litų, o dabar siekiama gauti 10-15 tūkst. Lt už arą”, – stebėjosi L.Gineika.
Tranzito ateitis priklauso Lenkijai ir Čekijai
Pasak UAB „Via Baltika Logistika” vadovo A.Tamausko, naujasis logistikos miestelis konkuruos su Kauno LEZ statomu logistikos centru.
„Tiesa, mes turime privalumą, kad čia yra „Via Baltica” magistralė”, – neabejojo A.Tamauskas. Pasak jo, „YIT Kausta” statomo logistikos centro privalumai yra tie, kad šalia yra Kauno oro uostas, o ateityje vis tiek bus nutiesta dar ir europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica”.
Tačiau A.Tamauskas akcentavo, kad Lietuva vis dėlto nebus tranzito šalimi. „Lietuva turi tik du išorinius tranzito koridorius (Lenkija ir Baltarusija), kurie dėl prastos infrastruktūros ar kitų sąlygų į niekur neveda, – teigė A.Tamauskas. – Tranzitą per Lietuvą padidina ir tai, kad Baltarusija šiuo metu yra uždara valstybė, bet pasikeitus situacijai, tranzitas per mūsų šalį gali sumažėti”.
Be to, pasak A.Tamausko, Susisiekimo ministerijos parengta tranzito plėtros strategija neatspindi realios situacijos rinkoje. A.Tamauskas įsitikinęs, kad tranzito ateitis Europoje priklauso Lenkijai ir Čekijai.