Pačioje Panevėžio miesto širdyje, prie pat Laisvės aikštės, jau kelinta savaitė stiebiasi į viršų bei kerojasi žmogaus sveikatai labai pavojingas augalas – Sosnovskio barštis.
Tačiau miesto savivaldybės pareigūnams bei kitoms panevėžiečių sveikata besirūpinančioms tarnybos tai – nė motais.
Sosnovskio barštį vienintelį šalyje Aplinkos ministerija yra pripažinusi naikintina augalų rūšimi. Jis įtrauktas į kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų bei grybų rūšių sąrašą.
Net augalotą vyrą savo aukščiu pranokęs barštis auga prie Vilniaus gatvės 13-ojo namo galo. Pro žmogaus sveikatai ir net gyvybei labai pavojingą žolyną nuolatos praeina daug žmonių.
Į redakciją užėjęs susirūpinęs panevėžietis nuogąstavo – jeigu egzotišku augalu susidomėtų atostogaujantys ir visur landžiojantys smalsūs vaikai, tai galėtų baigtis didele bėda.
Jau siekia du metrus aukščio
Sosnovskio barštį pavojinga ne tik liesti, laužyti, bet ir prie jo arti būti. Augalo pavojingumas dar sustiprėja karštą dieną.
Pasak specialistų, iš Kaukazo kilusio Sosnovskio barščio visos dalys kaupia ir išskiria daug aktyvios medžiagos furankumarino.
Ši medžiaga, žmogui prisiartinus prie augalo, jį skinant ar šienaujant gali smarkiai apdeginti neapsaugotą odą, sukelti ypač stiprią organizmo alerginę reakciją – odos paraudimus, dideles vandeningas pūsles, kurios plyšusios virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis.
Kenksmingas augalo poveikis labai sustiprėja saulėtomis dienomis, kai ši medžiaga dar aktyviau išsiskiria į orą.
Sosnovskio barštis palankiomis sąlygomis gali išaugti iki 3-5 metrų aukščio, jo stiebo skersmuo ties šaknimis siekia iki 12 centimetrų, o žiedynas – iki pusės metro.
Vilniaus gatvėje augantis Sosnovskio barštis jau siekia apie 2 metrų aukštį.
Sosnovskio barščiai paplito visoje šalyje atsiradus daug apleistų žemių.
Suvešėję Sosnovskio barščiai nustelbia visą kitą augmeniją. Be to, jie subrandina tūkstančius lengvai platinamų sėklų.
Nupjautas šis augalas nesunyksta, o vis atželia iš likusių žemėje šaknų, kol galų gale subrandina sėklas.
Be Sosnovskio barščio, Lietuvoje natūraliai dar auga sibirinis barštis ir lankinis barštis. Jie taip pat yra nuodingi.
Jau prieš ketverius metus Aplinkos ministerija paragino visas savivaldybes, žemės savininkus ir suinteresuotas tarnybas naikinti pavojingą žolinį augalą.
Vakar „Panevėžio rytui” regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas teigė, jog ministerija griežtai nereglamentuoja, kas turi naikinti barštį, bet mano, kad ši funkcija turi tekti žemės savininkui ar naudotojui.
Vilniaus gatvėje nuodingasis barštis auga miesto savivaldybei priklausančioje žemėje. Vadinasi, valdininkai ir turi pasirūpinti šio pavojingo augalo sunaikinimu.
Daiva Rasimavičiūtė
„Panevėžio rytas”