Galimybė susigrąžinti 18 procentų pridėtinės vertės mokestį už visureigius ir lengvuosius automobilius registruojant juos kaip komercinius nuo rugsėjo 1-osios tapo tik teorinė.
Mat nuo praėjusios savaitės penktadienio įsigaliojo šių metų birželio 28 dieną pasirašyta nauja į komercinius perdarytų lengvųjų automobilių registravimo tvarka. Ją pasirašė tuomet laikinai ėjęs susisiekimo ministro pareigas Petras Čėsna.
Svarbiausias pakeitimas iš pažiūros gali pasirodyti nedidelis, tačiau būtent jis – esminis.
Nustatyta, kad vidinis krovinių skyriaus ilgis turi būti daugiau kaip pusė automobilio bazės (atstumo tarp priekinės ir galinės ašies).
Vadinasi, nuo šiol visureigį ar lengvąjį automobilį bandant paversti komerciniu, jame liktų tik 2 sėdimosios vietos.
Likusi kėbulo dalis skirta kroviniui vežti.
Skaičiuojama pagal formulę
Pavyzdžiui, „Toyota Land Cruiser” bazė yra 2,45 metro. Norint šį automobilį įregistruoti kaip komercinį automobilį, kroviniui skirta dalis turėtų būti ne mažesnė kaip 1,225 metro.
Be to, sėdimosios vietos nuo krovinių skyriaus turi būti atskirtos pertvara, saugančia, kad staigiai stabdant kroviniai neįlėktų į vairuotojo vietą.
Todėl šis reikalavimas – skirti daugiau nei pusę bazės kroviniui – įprastos konstrukcijos visureigiams beveik yra neįvykdomas.
Nuo rugsėjo 1 dienos visureigį ar lengvąjį automobilį norint įregistruoti kaip komercinį, jame liktų tiktai dvi sėdimosios vietos. Likusi kėbulo dalis skirta kroviniui vežti.
Tuo tarpu iki įsigaliojant šiems pakeitimams, norint įregistruoti visureigį kaip krovininį automobilį, užteko už galinių sėdynių įmontuoti grotas ir kad jis atitiktų formulę P-(M+N*68) >N*68.
P – automobilio bendroji masė, M – parengto eksploatuoti automobilio masė, N – sėdimųjų vietų skaičius, neskaitant vairuotojo, 68 – vidutinė vieno keleivio masė kilogramais.
Pavyzdžiui, visureigis „Mitsubishi Pajero”.
Jo bendroji masė 2810 kilogramų, masė be krovinio – 2185 kilogramai. Sėdimųjų vietų skaičius, be vairuotojo, – 4.
Todėl formulė, leidžianti perdaryti šį automobilį į komercinį, tokia: 2810-(2185+4*68) turi būti daugiau už 4*68.
Šią formulę privalu taikyti ir dabar, įsigaliojus naujiems reikalavimams dėl kroviniams skirto tūrio.
Tikisi išvengti nesusipratimų
„Šie pakeitimai padaryti tam, kad visiems – ir pirkėjams, ir registruojantiems mašinas – būtų aiškiau, kas yra kroviniams vežti skirtas automobilis”, – aiškino Valstybinės kelių transporto inspekcijos technikos skyriaus viršininkas Eirimas Pakalnis.
Iki šiol pirkėjai, į visureigio perdarymą investavę apie 1200 litų, susigrąžinę pridėtinės vertės mokestį (PVM) sutaupydavo 20-25 tūkstančius litų, priklausomai nuo mašinos kainos.
Jis taip pat priminė autobusus ir sunkvežimius ketinantiems įsigyti aktualią informaciją.
Nuo spalio 1 d. Lietuvoje bus galima registruoti tik tuos autobusus ir krovininius automobilius, kurių varikliai atitiks „Euro IV” aplinkos taršos normas.
„Šis nutarimas įsigalioja vienu metu visoje Europoje”, – tvirtino pašnekovas.
Skaičiai – įspūdingi
Perdarytų ir Lietuvoje kaip komerciniai registruojamų lengvųjų automobilių skaičius vis didėjo.
Daugiausia taip buvo registruojami visureigiai.
Mat įmonės vardu registruojant komercinį automobilį galima susigrąžinti 18 procentų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Įsigyjant paprastą lengvąjį automobilį, PVM nėra grąžinamas.
„Nissan” prekiaujančios bendrovės „Fakto autocentras” pardavimo direktorius Kazimieras Maneikis tvirtino, kad ne tik „Nissan”, bet ir kitų markių visureigius klientai noriai perdarydavo ir registruodavo kaip komercinius.
„Pirkėjai, į mašinos perdarymą investavę apie 1200 litų, susigrąžinę PVM sutaupydavo 20-25 tūkstančius litų, nelygu mašinos kaina”, – tvirtino K.Maneikis.
Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje buvo įregistruoti 783 į komercinius perdaryti lengvieji automobiliai. Pernai per tą patį laikotarpį šis rodiklis – tik 294.
Iš visų per septynis mėnesius Lietuvoje parduotų visureigių „Nissan Pathfinder” net 38 buvo perdaryti į komercinius ir tik 19 įregistruoti kaip lengvieji automobiliai. „Nissan Pathfinder” kainuoja apie 160 tūkstančių litų.
Tad susigrąžinus PVM sutaupoma per 20 tūkstančių litų.
Per tą patį laikotarpį šalyje buvo įregistruoti 53 įprasti ir net 86 krovininiai visureigiai „Toyota Land Cruiser”. Dar didesnė proporcija krovininių „Mitsubishi Pajero”: įprastų – vos 8, perdarytų – 28.
Mašiną tekdavo perregistruoti
Iki šiol galiojusi schema, kaip įprastą visureigį paversti komerciniu, buvo gana paprasta.
Reikėjo, kad mašina būtų AFF kategorijos (daugiafunkcio) kėbulo tipo. Daugiafunkciai – tai universalios paskirties automobiliai, visureigiai. Kupė, kabrioletai negalėjo būti traktuojami kaip universalūs automobiliai.
Todėl norint pakeisti naujo automobilio paskirtį, formaliai buvo būtina jį paversti naudotu – įregistruoti ir vėl išregistruoti. Tad paprastai naujas visureigis ar universalas būdavo įregistruojamas jį pardavusios įmonės vardu, paskui išregistruojamas ir vežamas į mašinų perdarymo įmonę.
Sertifikuotose dirbtuvėse (pavyzdžiui, „Silwi Baltija”, „Vilfikaras”, „Žaibas” ar kitose) mašinoje tekdavo įmontuoti salono ir krovinių skyriaus pertvarą, jeigu reikia – daryti kitų pakeitimų.
Tuomet perdarytą automobilį tekdavo vežti į vieną bendrovių, kuriose jis gali būti sertifikuotas. Pavyzdžiui, Lietuvos ir Lenkijos bendrą įmonę Transporto mokslinį tiriamąjį centrą, bendrovę „Transporto studijos” ar kitą.
Registruoti – su sertifikatu
Čia atliekama perdarytos mašinos ekspertizė, išduodamas sertifikatas, su kuriuo automobilį įsigijusios bendrovės atstovas galėjo važiuoti į „Regitrą” ir registruoti mašiną kaip komercinės paskirties (N1 kategorijos).
N1 kategorija – transporto priemonė kroviniams vežti, kurios bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos (lengvasis krovininis automobilis).
Nusprendus visureigį paversti komerciniu, reikia nepamiršti, kad šiam transportui galioja kiti techniniai reikalavimai bei didesni mokesčiai: valstybinę techninę apžiūrą reikia atlikti kasmet ir kelių mokestis per metus siekia 900 litų.
Mokesčiai smarkiai skiriasi
Užsienio šalyse mokesčiai registruojant komercinės ir asmeninės paskirties automobilius labai skiriasi. Bene didžiausi jie – Skandinavijos šalyse.
Štai Danijoje įregistruoti lengvieji automobiliai apmokestinami 180 procentų registracijos mokesčiu bei 25 proc. pridėtinės vertės mokesčiu.
Todėl registruojant lengvąjį automobilį šioje šalyje jis pabrangsta net 205 procentais. Pavyzdžiui, įsigijus naudotą mašiną už 10 tūkstančių litų, ją įregistruoti kainuotų apie 30 tūkstančių litų.
Tačiau įsigyjant komercinius automobilius Danijoje mokesčiai yra keletą kartų mažesni. Pavyzdžiui, pigiausias naujas „Ford Focus” Danijoje kainuoja apie 100 tūkstančių litų, o komercinis „Ford Transit” – tik 80 tūkstančių litų.