Liepos 14-ąją Alytaus miesto savivaldybės taryba turėtų patvirtinti UAB „Dzūkijos vandenys” pateiktas naujas šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas. Tad nuo rugpjūčio 1 dienos alytiškiai už šaltą vandenį gali mokėti gerokai brangiau. „Alytaus naujienos” domėjosi, kodėl „Dzūkijos vandenys” didina šalto vandens kainas miesto gyventojams.
Kainos kyla dėl keleto priežasčių
UAB „Dzūkijos vandenys” direktorius Rolandas Žakas tvirtino, kad teikiamų šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų Alytaus miesto vartotojams perskaičiavimo būtinumą lėmė kelios priežastys. Tai – didelis prarandamo šalto vandens kiekis daugiabučiuose namuose (butuose) dėl netinkamai įrengtų ir eksploatuojamų apskaitos prietaisų, pagrindinės įmonės veiklos pardavimo paslaugų mastų sumažėjimas, pasirengimas planuojamoms Europos Sąjungos (ES) investicijoms į Alytaus miesto vandentvarkos ūkį, padidėjusios energijos ir kuro kainos.
Be to, bendrovė privalo vykdyti pasikeitusį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimą, kuriame patvirtinta nauja šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų metodika. Įmonė taip pat privalo užtikrinti Valstybinės metrologijos inspekcijos reikalavimus dėl šalto vandens apskaitos prietaisų tinkamumo.
„Kainos kyla ne todėl, kad bendrovė panoro geriau gyventi. Pirmiausia įmonei reikia susirinkti pinigus iš ten, kur juos prarandame. Miesto pramonės įmonės dar nebaigusios savo gamybos pertvarkos, o tai daro didelę įtaką teikiamų vandentvarkos paslaugų stabilumui, ūkio plėtrai palaikyti reikiamų pajamų ir išlaidų dydžiu. Vandentvarkos ūkio neįmanoma staiga pritaikyti prie besikeičiančios padėties miesto pramonėje. Iš gaunamų pajamų plėtoti ir atnaujinti vanden-tvarkos ūkį pagal ES reikalavimus labai sunku”,- aiškino R.Žakas ir neslėpė, jog Alytuje pagrindiniais šalto vandens vartotojais tampa daugiabučiai gyvenamieji namai.
Kasmet patiriama po 1 milijoną nuostolio
Remiantis 1997-ųjų Vyriausybės nutarimu Nr.1507, gyventojai už šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas iki šiol atsiskaito pagal butuose įrengtus skaitiklius.
„Šis nutarimas ir jokie kiti teisės aktai neišsprendė įsisenėjusios problemos, kas ir kokiomis lėšomis turi vykdyti butuose įrengtų šalto vandens skaitiklių priežiūrą ir eksploataciją. Beveik visi prieš aštuonerius metus butuose įrengti šalto vandens skaitikliai iki šiol nekeisti. Jie ne itin jautrūs, neatsparūs magnetinio lauko ir kitiems poveikiams, pasenę, metrologiškai nepatikrinti. Dėl šios priežasties „Dzūkijos vandenys” negali parduoti viso į daugiabutį namą tiekiamo ir faktiškai suvartoto šalto vandens kiekio”,- aiškino R.Žakas.
Direktoriaus teigimu, tarp daugiabučių namų įvadinių skaitiklių ir butuose įrengtų šalto vandens skaitiklių rodmenų susidaro 30-40 procentų skirtumas. Kadangi pagal įvadinio skaitiklio rodmenis daugiabučių gyventojai už šaltą vandenį neatsiskaito, dėl minėto susidariusio skirtumo įmonė kasmet praranda apie 1 milijoną litų pajamų. „O patirti milijoninių nuostolių arba prarasti milijonus pajamų bendrovė negali”,- tvirtino „Dzūkijos vandenų” vadovas.
88 procentai šalto vandens skaitiklių neatitinka reikalavimų
Alytaus daugiabučių namų butuose įrengta beveik 33 tūkstančiai šalto vandens skaitiklių. R.Žako nuomone, tai labai daug.
Direktoriaus teigimu, Valstybinė metrologijos inspekcija nustatė, kad net 88 procentų miesto daugiabučių namų butuose įrengtų skaitiklių pasibaigęs patikros, kurios trukmė – ketveri metai, terminas. Jie neatitinka reikalavimų ir negali būti naudojami komercinei veiklai. Šalto vandens skaitikliai apsineša rūdimis, kalkėmis, įvairiai veikiami nesąžiningų butų savininkų, todėl prastai rodo.
„Tai, jog neatitinka rodmenys tarp įvadinių ir butuose įrengtų skaitiklių, yra rimtas signalas, kad šalto vandens skaitikliai rodo mažiau. O jie negali rodyti nei mažiau, nei daugiau, bet tiek, kiek bute suvartojama vandens”,- tvirtino R.Žakas.
Pasak jo, Valstybinė metrologijos inspekcija dėl butuose įrengtų skaitiklių neatitikimo reikalavimų kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybę užtikrinti tinkamą apskaitą. „Dzūkijos vandenys” ir miesto savivaldybė inspekcijai įsipareigojo iki 2009-ųjų pabaigos užtikrinti, kad visi daugiabučių namų butuose įrengti komercijai naudojami šalto vandens skaitikliai atitiks jiems keliamus reikalavimus.
„Norint užtikrinti Valstybinės metrologijos inspekcijos reikalavimus, „Dzūkijos vandenims” būtina miesto daugiabučių namų butuose įrengtus šalto vandens skaitiklius pakeisti ir eksploatuoti. O šiems įsipareigojimams įvykdyti reikia apie 10 milijonų litų”,- tęsė R.Žakas.
Paslaugų pardavimo mastus lemia „Alytaus tekstilė” ir „Alita”
Direktoriaus teigimu, „Dzūkijos vandenų” vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo savikainą sudaro apie 85 procentai pastoviųjų išlaidų, todėl bendrovės veiklos rezultatai labai jautriai reaguoja į pardavimo mastų svyravimus.
Pernai įmonės vandens tiekimo paslaugų pardavimas sumažėjo 13,5, nuotekų – net 14,4 procento.
„Didžiausią įtaką šio pardavimo mažėjimui turėjo kritęs miesto pramonės įmonių ir biudžetinių įstaigų paslaugų vartojimas. Alytuje pramonės sektoriui parduodamų paslaugų mastus lemia AB „Alytaus tekstilė” ir AB „Alita” veikla. Jos sudaro daugiau kaip pusę visų pramonės sektoriui parduodamų paslaugų. Šių įmonių veiklos pasikeitimai ir lėmė pramonės įmonėms parduodamų paslaugų bei bendrą realizacijos sumažėjimą. Smunkant apyvartai „Dzūkijos vandenims” pavyko sumažinti sąnaudas, tačiau ne tokia dalimi, kad būtų galima kompensuoti negautas pajamas”,- aiškino R.Žakas.
Pernai vien iš „Alytaus tekstilės” ir „Alitos” veiklos vandens tiekimo įmonė pajamų gavo 850 tūkstančių litų mažiau.
Bendra įsiskolinimų „Dzūkijos vandenims” suma didelė – daugiau kaip 2 milijonai litų. Daugiausia bendrovei skolingos pramonės įmonės. Iš minėtos sumos per 1 milijoną sudaro „Alytaus tekstilės” skola. Į beviltiškų skolų išlaidas nurašyta apie 370 tūkstančių litų, nes neatsiskaitė kelios bankrutavusios ir likviduojamos miesto įmonės.
Planuojamoms investicijoms būtina užtikrinti nenuostolingą įmonės veiklą
Pernai rugpjūtį Alytaus miesto savivaldybės taryba pritarė Nemuno aukštupio baseino investicinio plano projektui, pagal kurį į vandentvarkos ūkį iki 2013-ųjų numatoma investuoti 172 milijonus litų. Iki 85 procentų reikalingų lėšų gali būti skiriama iš ES Sanglaudos fondo.
„Ši galimybė Alytui ne itin tikėtina. Projekto bendrajam finansavimui reikalingos miesto savivaldybės lėšos, numatomos gauti iš vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos dalies, skirtos bendrovės investicinei veiklai finansuoti. Minėto projekto pirmasis etapas gali būti pradėtas įgyvendinti jau kitąmet, todėl investicijų pritraukimui ir įgyvendinimui pasirengti būtina užtikrinti nenuostolingą bendrovės ūkinę ir finansinę veiklą”,- mano R.Žakas.
Be to, nuo šių metų padidėjus elektros ir nuolat augant kuro kainoms, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo išlaidos įmonei padidės vidutiniškai 190 tūkstančių litų per metus.
3,61 lito pardavimo mokestis – ekonominė tiesa
Akivaizdu, kad „Dzūkijos vandenų” įmonei, patiriančiai nuostolių ir negaunančiai planuotų pajamų, tolesnei veiklai reikia lėšų.
Tad, remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu, patvirtinta nauja šalto vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo metodika, bendrovė miesto savivaldybės tarybai pateikė tvirtinti ir naujas šalto vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo kainas.
Šioje metodikoje išskirta pardavimo veikla ir jai nustatoma pardavimo kaina, į kurią įskaičiuojamos reikalingos išlaidos šalto vandens skaitiklių eksploatacijai.
Pardavimo kainą dar galima vadinti nuolatiniu, arba abonentiniu, mokesčiu. Alytuje pardavimo kaina, nuolatinis, arba abonentinis, mokestis būtų 3,61 lito butui ar namui per mėnesį, neatsižvelgiant į suvartoto vandens kiekį.
„Alytuje 3,61 lito pardavimo kaina yra ekonominė tiesa, kurią lėmė padėtis miesto pramonės įmonėse. Mes suskaičiavome ir suderinome su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, o miesto savivaldybės taryba turėtų tvirtinti būtent 3,61 lito pardavimo kainą, nes Alytuje tokio dydžio mokestis reikalingas visai pardavimo veiklai vykdyti”,- tvirtino R.Žakas.
Iš šių lėšų miesto daugiabučių namų butuose planuojama keisti ir eksploatuoti šalto vandens skaitiklius. Jie būtų keičiami naujais, techniškai patikimais. Taip į šalto vandens apskaitą „Dzūkijos vandenys” ketina investuoti 10 milijonų litų per ketverius metus.
R.Žako teigimu, remiantis minėta nauja metodika, pardavimo kaina atsiras visoje Lietuvoje, bet bus skirtinga, nes jos dydį lemia butų skaičius mieste, vandens tiekimo įmonės patiriamos išlaidos šalto vandens skaitikliams pakeisti, eksploatuoti ir visai pardavimo veiklai vykdyti.
Daugiabučių gyventojams reikės apsispręsti, ar mokėti daugiau, ar mažiau
R.Žakas, aiškindamas planuojamos šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo alytiškiams kainos sandarą, tvirtino, kad „Dzūkijos vandenys” miesto tarybai pateikė du variantus. Jais siekiama, jog daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos ir butų savininkai turėtų pasirinkimą.
Pirmuoju atveju šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina susidės iš dviejų dalių – kintamosios ir pastoviosios. Kintamojoje dalyje 1 kubinio metro šalto vandens kaina bus 4,51 lito, pastoviojoje – 3,61 lito pardavimo mokestis per mėnesį. Daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijoms pasirinkus pirmąjį variantą, butų savininkai už šalto vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą su įmone galės atsiskaityti pagal buto skaitiklio rodmenis bei gautas sąskaitas.
Antruoju atveju šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina susidės irgi iš dviejų minėtų dalių. Tik kintamojoje dalyje 1 kubinio metro šalto vandens kaina bus 4,47 lito, pastoviojoje – 0,45 lito pardavimo mokestis per mėnesį.
Daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos, pasirinkusios antrąjį variantą, už šalto vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą su įmone galės atsiskaityti pagal įvadinio skaitiklio rodmenis.
R.Žako nuomone, daugelis daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų turėtų rinktis pirmąjį ir brangesnį variantą, nes „Dzūkijos vandenys” butuose ne tik pakeis ir eksploatuos šalto vandens skaitiklius, bet ir ant bendrovės pečių perims visą šalto vandens skirtumo tarp įvadinių bei butų skaitiklių problemą. „Šiuo atveju tik iš pradžių bendrijoms reikės apsispręsti, o toliau įmonė per sąskaitas bendraus su butų savininkais”,- sakė direktorius.
Jo manymu, bendrijos, pasirinkusios antrąjį ir pigesnį variantą, visą šalto vandens skirtumo tarp įvadinių ir butų skaitiklių problemą pasiliks ant savo ir butų savininkų pečių. „Juk tas tarp įvadinių ir butų skaitiklių susidarantis šalto vandens skirtumas niekur neišnyks. Jį teks išsidalyti visiems butų savininkams. O kai skirtumas bus pradėtas dalyti visiems, gali kilti ir butų savininkų nepasitenkinimas. Taigi bendrijoje turės vykti ūkinė veikla, nes įmonė dėl atsiskaitymo už šalto vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą kontaktuos tik su bendrijų pirmininkais ar buhalteriais”,- teigė „Dzūkijos vandenų” vadovas.
Jo tvirtinimu, miesto savivaldybės tarybai patvirtinus naujas šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas, „Dzūkijos vandenų” vadovai rengs susitikimus su bendrijų pirmininkais ir aiškins naujų kainų esmę. Alytaus gyventojams šaltas vanduo turėtų pabrangti nuo rugpjūčio 1 dienos.
Onutė Pluščiauskienė