Mūsų sąmonė virtualios erdvės iki šiol nepriima, kaip tikrovės. Pagrindinė kliūtis – judėjimas virtualioje erdvėje. Iki šiol nėra tobulos sistemos, galinčios susieti žmogaus judesį su virtualios erdvės pokyčiu. Mūsų vestibiuliarinis aparatas yra labai jautrus fizinio judesio ir akių fiksuojamo aplinkos pokyčio nesutapimui. Net ir nedideli nesutapimai sukelia nemalonius oprientacijos sutrikimus, galvos svaigimą ir pan.
Šią problemą turėtų išspręsti „CyberWalk” projektas, leidžiantis imituoti natūralų judėjimą virtualioje erdvėje. Kaip praneša „PhysOrg” mokslo portalas, „CyberCarpet” įrenginiui atrodo pavyko tiksliai sutapatinti žmogaus judesį su erdvės posūkiais ir taip išvengti nemalonių pojūčių. Penkių metrų pločio platforma „padengta” laisvai besisukančiais rutuliais, kurie sukdamiesi reikiama kryptimi gali sudaryti judėjimo iliuziją. Platformos paviršiaus „slinktis” bus derinama su virtualios erdvės „keliautojo” kojų judėjimu. Kaip teigia mokslininkai tokios sistemos gali būti naudojamos ne tik pramogoms, judėjimas virtualioje erdvėje gali būti panaudotas medicinoje, atletų treniruotėms, architektūroje ar virtualiems muziejams įrengti. Kaip to įrodymą mokslininkai planuoja sukurti virtualų pasivaikščiojimą po senovės Persijos miestą Sagalasosą.
www.kompiuterija.lt