Vyriausybei ir Seimui siūloma padidinti kompensacijas už būsto šildymą bei praplėsti piniginės socialinės paramos gavėjų ratą.
Jei pakeitimai įsigaliotų dar šį šildymo sezoną, tam papildomai iš valstybės biudžeto reiktų apie 4 mln. litų.
Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymo pataisas trečiadienio Vyriausybės posėdžiui teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Įstatymo projekte numatoma suteikti teisę gauti piniginę socialinę paramą iš karto (šiuo metu po 6 mėnesių) nuo užsiregistravimo Darbo biržoje. Į tokią paramą galėtų pretenduoti asmenys, kuriems iki senatvės pensijos yra likę ne daugiau kaip 5 metai, taip pat – baigusieji mokyklas abiturientai bei absolventai, trečios grupės invalidai, motinos (tėvai), kai auginamam vaikui sukanka 3 metai.
Piniginę socialinę paramą taip pat siūloma suteikti asmenims, kurie dirbo pagal terminuotą, sezoninę, laikinąją ar patarnavimo darbo sutartį, jai pasibaigus bei asmenims, slaugiusiems šeimos narį ir asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės, augant komunalinių paslaugų kainoms, būtina didinti nepasiturinčių gyventojų gaunamas kompensacijas, tuo būdu pagerinant šių gyventojų materialinę padėtį.
Projekte siūloma kompensuoti būsto šildymo išlaidas, viršijančias ne 25 proc., o 20 proc. skirtumo tarp šeimos ar asmens pajamų ir apskaičiuojant pajamas kompensacijai gauti taikyti ne 90 proc., o 100 proc. valstybės remiamų pajamų šeimai ar asmeniui dydį. Šiuo metu šis dydis vienam asmeniui per mėnesį siekia 165 litus.
Pensininkui, šiuo metu gaunančiam 400 litų pensiją, už būsto šildymą pačiam reikia mokėti 62,88 litų. Įsigaliojus siūlomiems pakeitimams ir jo pensijai padidėjus 50 litų, pačiam asmeniui reikės mokėti 57 litus. Likusi mokesčio už šildymą dalis būtų kompensuojama.
Taip pat siūloma suteikti teisę savivaldybėms jų sprendimais naudoti valstybės biudžeto lėšas (iki 2 proc. socialinei paramai skirtų lėšų) gyventojams, esantiems sunkioje materialinėje padėtyje, paremti.
„Teisės aktais sudėtinga numatyti visus atvejus, kuriais šeimoms dėl sunkios materialinės padėties turi būti teikiama parama, todėl savivaldybėms siūloma suteikti daugiau savarankiškumo, priimant sprendimus dėl paramos teikimo”, – sakė V. Blinkevičiūtė.
Pirmąjį 2006 metų ketvirtį būsto šildymo išlaidų kompensacijas vidutiniškai per mėnesį gavo apie 100 tūkst. asmenų – apie 4 proc. šalies gyventojų.