Greičiausias serijinis pasaulio automobilis. Lenktynėse dėl šio titulo varžosi gausybė garsių vardų – „Ferrari”, „Porsche”, „Lotus”, McLaren” ir kiti. Tačiau greitesnio už vėją vardas priklauso ne itališkam ar angliškam modeliui. Greičiausias pasaulyje gimė „Saab” ir „Volvo” tėvynėje – Švedijoje. Kūrėjai savo kūdikiui, pasiekusiam 387,87 km/val. greitį, suteikė „Koenigsegg CCR” vardą.
Nuo 2002 metų gaminamo „Koenigsegg CC” modifikacija CCR pasaulio greičio serijinių modelių rekordą pasiekė Italijos Nardo žiede.
„Koenigsegg CCR” gimė Angelholmo mieste, aviacijos bazėje, angare, kuriame prieš trejetą metų glaudėsi naikintuvai. Iš senų patalpų po gaisro į aviacijos bazę persikėlusi, konstruktoriaus Christiano von Koenigseggo vadovaujama firma, dovanų gavo ir dviejų kilometrų ilgio pakilimo taką, kuriame išbando automobilius. Todėl greičio gerbėjų pernelyg nenustebino švedo užmojai.
Minėtame Nardo žiede „Koenigsegg CCR” važiuoti didžiausiu greičiu negalėjo. 12,5 kilometrų ilgio, apskritoje trasoje, modelis nuolat važiavo apie 30 laipsnių pasuktais ratais. Manoma, kad modelis ant druskos ežerų dugno galės pasiekti 400 km/val. greitį.
Nuo standartinio „Koenigsegg CCR” modelio, rekordą pasiekusi modifikacija beveik nesiskiria. Joje sumontuoti saugos lankai, sportinė gesinimo sistema, nėra variklio sūkių ribotuvo, įtaisyta daugiadiskė keraminė sankaba. Jos dėka automobilis šokte šoka iš vietos.
Modelio variklis sukurtas perdarius „Ford V8” agregatą. Jėgainėje suprojektuota nauja variklio galvutė, įsiurbimo ir išmetimo sistemos, titaninė išmetimo sistema, kitokia tepimo sistema, bei cilindrinė sklendė, atlaikanti 1,4 baro slėgį. Variklis išvysto 800 AG.
100 km/val. greitį „Koenigsegg CCR” pasiekia per 3,2 s. Per 9 s. automobilis įsibėgėja iki 235 km/val. greičio.
„Koenigsegg CCR” kainuoja pusę milijono eurų. Už šią sumą siūloma nemažai įrangos: aliuminė galinių žibintų apdaila, įrankių rinkinys, nuimamas stogas, klimato kontrolės sistema, elektriniai stiklų kėlikliai, odinis salonas, elektra valdomi veidrodžiai, hidrauliniu būdu reguliuojama prošvaista, sukibimo kontrolės sistema, padangų slėgio kontrolės sistema, apsaugos sistema su imobilizatoriumi, automobilio uždangalas. Nedaug šios klasės automobilių turi tokį bazinės įrangos sąrašą.
Tačiau kasdieniniu šio modelio nepavadinsi ne tik dėl milžiniško greičio – spausti akseleratoriaus iki galo nebūtina. „Koenigsegg CCR” paprasčiausiai nepatogus. Vien variklio užvedimui reikia nuspausti dviejų mygtukų kombinacijas.
Be to, jis velniškai brangus. Už mažesnę sumą galima nusipirkti ir gerokai patogesnį bei geresnį automobilį. Nesvarbu, kad jis neišspaus 400 km/val. greičio. Vargu ar kuris vairuotojas įprastais keliais taip spaudžia akseleratorių.
Tačiau per metus planuojama pagaminti apie 15 „Koenigsegg CCR” modelių, kurie greičiausiai iškeliaus į Artimuosius Rytus ir Rusiją.