Alkoholio ištroškusieji ne tik šokdina pardavėjus, trikdo nakties ramybę, bet ir aršiai priešinasi juos tramdyti atvykusiems pareigūnams.
Po atostogų mokytis į Klaipėdą sugrįžusių jaunuolių su nerimu laukia naktinių parduotuvių darbuotojai.
Sulaužė pirštą
Praėjusio ketvirtadienio naktį Laukininkų gatvėje 3 iš visą parą veikiančios gėrimų parduotuvės du neblaivūs vyrai pasiėmė alaus ir bandė išeiti nesusimokėję.
Pardavėja nuspaudė apsaugos iškvietimo mygtuką.
Atvykę patruliai netoli parduotuvės pamatė du įtariamuosius ir bandė juos sulaikyti, tačiau šie nepakluso ir pasipriešino pareigūnams. Grumtynių metu policininkui lūžo pirštas.
Anot Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Operatyvaus valdymo skyriaus viršininko Igorio Ivanovo, nenoras atsiskaityti už prekes yra įprastas naktinėse parduotuvėse.
„Kur yra naktinė parduotuvė, ten jau yra ir neramumų. Kiekvieną naktį kurioje nors visą parą veikiančioje parduotuvėje įvyksta konfliktų ir pareigūnams tenka važiuoti raminti”, – pasakojo Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato atstovas spaudai Albinas Strumyla.
Grasino gesintuvu
Tačiau apie naktį įvykstančius konfliktus su pirkėjais viešai kalbėti parduotuvių darbuotojai vengia.
„Jei užrašysite mano tikrą vardą ir pavardę, mane tikrai išmes iš darbo”, – tvirtino vienos visą parą veikiančios parduotuvės darbuotojas Vilius.
Jis „Klaipėdai” pasakojo, kad dirbti naktį yra tikrai didelė grėsmė. Pagrindiniai klientai – jaunimas iki trisdešimt metų, kurie atvyksta jau būdami įkaušę.
„Mes turime su savimi pultus, kuriuos paspaudus apsaugos ekipažas atvažiuoja per porą minučių. Bet juo stengiuosi naudotis tik ypatingais atvejais, kai jau matau, kad „viskas”, žodžiais pirkėjų nebenuraminsiu. Pultą panaudojus, baisu grįžti į namus. Negali žinoti, ar vaikinai, „apraminti” apsaugos darbuotojų, nenuspręs atkeršyti”, – svarstė Vilius.
„Sunkiausiai dirbti savaitgalių naktimis, tada atvažiuoja daug girto jaunimo. Jis būna žymiai agresyvesnis nei vyresnio amžiaus vyrai. Kartą atėjo į parduotuvę keturi išgėrę jaunuoliai. Vienam kažkas nepatiko ir pradėjo šlaistytis: „Mes tau nemokėsim!” Parduotuvėje stovėjo gesintuvas, vienas jų paėmė ir grasino apipurkšti”, – naktinio darbo nuotykius vardijo Vilius.
Bėdos nemato
Tačiau naktį alkoholiu prekiaujančių bendrovių vadovai bėdų nepatiria.
„Lukoil Baltija” mažmeninės prekybos direktorius Romas Turlinskas teigė, kad agresyvesnių lankytojų būna labai nedaug.
„Jeigu kuris nors pirkėjas kelia didesnį nei įprasta triukšmą, dažniausiai pakanka žodinio įspėjimo. Priešingu atveju mes darbuotojų prašome nedelsiant iškviesti policiją arba apsaugos komandą. Kol kas neturėjome atvejo, kad kas nors degalinėse nukentėtų nuo agresyvesnių lankytojų”, – pastebėjo R.Turlinskas.
„Naktį kartais bandoma išvažiuoti nesumokėjus už degalus. Tačiau visose „Statoil” degalinėse yra įrengta vaizdo stebėjimo įranga bei pavojaus ir apsaugos mygtukai. Jei su agresyviais klientais kyla konfliktų, kviečiama saugos tarnyba. Be to, mūsų tinklo degalinės tarpusavyje bendradarbiauja ir keičiasi informacija apie agresyvius klientus”, – pasakojo „Lietuva Statoil” Rinkodaros departamento direktorė Daivutė Jokšienė.
„Naktį mūsų parduotuvėje pagrindinė prekė – alkoholis. Tačiau didelių konfliktų neįvyksta. Girtų žmonių tiesiog neaptarnaujame. O jei ateina koks agresyvesnis, tai kviečiame apsaugos komandą. Stengiamės grafiką sudaryti taip, kad vienu metu dirbtų vaikinas ir mergina”, – vardijo „Gėrimų pasaulis” parduotuvės vedėja Daiva Kusienė.
Pykdo triukšmas
„Iš viso mieste yra apie tūkstantį prekybos taškų, kuriuose pardavinėjami alkoholiniai gėrimai. Maždaug šimte vietų alkoholio prekyba vyksta visą parą. Didžioji dalis šių parduotuvių yra degalinėse”, – teigė savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėja Zita Žižytė.
Faktiškai beveik kiekviename miesto rajone yra nors viena visą parą veikianti alkoholinių gėrimų parduotuvė.
Žardės rajone gyvenanti Galiza Nazarova skundėsi, kad naktį šalia gėrimų parduotuvės nuolat važinėja automobiliai, pro atidarytas dureles sklinda garsi muzika, rėkaujama.
Moterį stebina tai, kad parduotuvės apsaugos darbuotojas net nesistengia apraminti triukšmadarių, o kartu su jais išeina į lauką parūkyti.
Teoriškai apsaugos darbuotojas elgiasi teisingai. Jis privalo tvarką palaikyti tik parduotuvės viduje.
Gyvenamajame name esančią ir triukšmą keliančią naktinę parduotuvę uždaryti galima tik tuo atveju, jei pasitvirtintų žmonių skundai ir būtų paskirtos nuobaudos už viešosios tvarkos pažeidimus.
Licencija – visam laikui
„Per metus atimama tik viena arba dvi licencijos prekiauti alkoholiu. Savivaldybė negali riboti prekybos alkoholiu”, – sakė savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotojas Rimantas Armonas.
Anot jo, licencija prekiauti visomis alkoholinių gėrimų rūšimis visą parą kainuoja 800 litų. Ji yra neterminuota.
Anksčiau norint alkoholį pardavinėti naktį, reikėjo mokėti dvigubai daugiau nei už tą pačią licenciją, skirtą prekybai dieną.
„Paradoksalu, tačiau kai parduotuvė bankrutuoja ar keičiasi savininkai, licencija ir toliau lieka galioti. Tą pačią licenciją gali pasiimti naujasis šeimininkas”, – sakė R.Armonas.
„Įstatymai darosi liberalesni. Prieš dešimt metų 50 metrų atstumu iki degalinių iš viso nebuvo galima prekiauti alkoholiu. Paskui buvo leista degalinėse prekiauti alumi, o vėliau jau ir visų rūšių alkoholiniais gėrimais”, – pasakojo Z.Žižytė.
Degtinė – už miesto
Tik prisiminimuose likęs ir 1995 metais įvestas garsusis nurodymas drausti prekiauti stipriais alkoholiniais gėrimais iki vienuoliktos valandos ryto.
Šio nurodymo sumanytojas buvo Alkoholio kontrolės įstatymo autorius, tuometinis Seimo narys Leonas Alesionka.
Anot jo, pagrindinė idėja buvo ta, kad rytais gėrimai perkami pagirioms. Todėl anuomet nuspręsta apriboti tokį gydymosi būdą.
Tačiau norimų rezultatų tokios pastangos nedavė. Tik dar labiau paplito nelegali prekyba alkoholiu. 2000 metais šis draudimas buvo panaikintas.
„Manau, kad toks draudimas netikslingas. Nė vienas įstatymas nepadarys blaivininku, jis tik gali pastūmėti į vieną ar kitą pusę. Teko lankytis šalia Australijos esančioje Tasmanijos saloje. Mane ten nustebino tai, kad prekybos centruose niekur negalėjau rasti ne tik degtinės, bet ir alaus. Paklausiau vietinių, kur galėčiau įsigyti konjako butelį. Jie man nurodė, kad alkoholinių gėrimų parduotuvės yra tik už miesto. Tos parduotuvės prekiauja tik alkoholiniais gėrimais ir vadinamos „Bottle shop”. Išvertus lietuviškai tai būtų „butelinė”. Jiems tai įprasta. Mums kol kas tai yra svetima ir nesuprantama”, – „Klaipėdai” pasakojo L.Alesionka.