Sportiniai balandžiai prilyginami maratono bėgikams

Kaunietis neliko abejingu praeiviu

Kaunietis Anicetas Pauža, radęs nugaišusį balandį su žiedu ant kojos, paukštį palaidojo, o žiedą nuėmė ir jo numerį įsidėmėjo. Tik nežino, kam apie tai pranešti. Jei paukštis žieduotas, reiškia, juo kažkas rūpinasi, domisi jo likimu.

Rado užsienietį

„Paukštį radau prie Kauno marių, šalia jachtklubo. Atkreipiau dėmesį, nes gražus buvo. Dar buvo gyvas – judėjo. Parsinešęs namo palesinau, bet kitą dieną nugaišo”, – pasakojo A.Pauža ir pridūrė vylęsis, kad gal ne nuo paukščių gripo.

Reinoldas Liaudanskas, Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių augintojų klubo pirmininkas, nugaišusiu gyvūnu didelio susidomėjimo taip pat neparodė. „Jeigu negyvas, tai kam jo reikia?” – kalbėjo R.Liaudanskas.

Jis yra sulaukęs ne vieno skambučio iš radusiųjų sunegalavusius ar jau negyvus sparnuočius. Tačiau, pasak R.Liaudansko, pagal žiedo numerį UA (2006) 03866 savininką atsekti sunku. „Greičiausiai tai bus pašto balandis. Jis atskridęs iš užsienio”, – spėjo balandžių augintojas.

Galbūt išsekino varžybos

Balandininkystės puoselėtojas Arūnas Gudunskas, Kauno mėgėjų dekoratyvinių balandžių klubo narys, sužinojęs žiedo numerį teigė, kad jį nešiojęs paukštis tikriausiai priklausė Ukrainos sportinių paukščių augintojams. „Maždaug prieš savaitę Lietuvoje vyko varžybos, kuriose dalyvavo ukrainiečiai, lenkai. Balandžiams reikėjo skristi iš Palangos į Vilnių, įveikti apie tris šimtus kilometrų”, – kalbėjo A.Gudunskas. Jo nuomone, jaunam balandžiui, kurį rado A.Pauža, greičiausiai neužteko jėgų iki finišo.

„Neseniai ir mes rengėm varžybas. Iš Berlyno paukščiai grįžo visiškai išsekę. Jie atidirba kaip maratono bėgikai”, – lygino kaunietis.

Pasak jo, kai kurie paukščių augintojai ant žiedų įspaudžia telefonų numerius, klubų, į kuriuos būna susibūrę balandininkai, pavadinimus. „Šiemet mūsų klubo nariai paukščius žieduoja mėlynais žiedais. Pagal įrašus klubo žurnale ir ant žiedo galima rasti, kas buvo balandžio šeimininkas”, – pasakojo A.Gudunskas ir pridūrė, kad nemažai ir jo paukščių yra negrįžę.

„Vanagai numuša, laiduose susipainioja ir žūsta, o taip pat dėl išsekimo”, – sakė A.Gudunskas.

Neimti į rankas

Lietuvos gyvūnų globos draugijos veterinarijos gydytojas Aivaras Paukštė sakė, kad vasarą tenka gydyti jauniklius paukščius. „Dažnai – gydyti bandžiusius
skraidyti gandrus”, – teigė A.Paukštė.

Balandžiai gydytojo kabinete – taip pat ne naujiena. „Žmonės daugiausiai randa sunegalavusių balandžių jauniklių. Tokiu atveju geriausiai skambinti mums. Į rankas reikėtų neimti, nes balandis, pasak vieno veterinaro, – žiurkė su sparnais. Jis gali sirgti įvairiomis ligomis ir užkrėsti”, – patarė A.Paukštė.

Pasak jo, jeigu radote nugaišusį paukštį arba jis nugaišo vėliau, reikėtų kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad laboratorijoje būtų ištirta, dėl kokių priežasčių gyvūnas nugaišo.

Vis labiau populiarėja

Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Gintaras Riauba teigė, kad balandžiai priskiriami prie naminių paukščių ir ornitologai jais nesidomi. Tačiau direktorius džiaugėsi, kad žmonės domisi paukščiais, nelieka jiems abejingi.

Apie 100 jų mylėtojų G.Riauba galėtų įvardyti tikrais stebėtojais, kurie pažįsta daugybę rūšių, geba jas atskirti gamtoje ir stebėjimams yra paaukoję nemažai savo laisvalaikio.

Antrąjį spalio savaitgalį ornitologų draugija siūlo visiems, kad ir kur esantiems, akis pakelti į dangų, apsidairyti. Palydint paukščius galima pabandyti suskaičiuoti, kiek ir kokių paukščių rūšių atpažinote, ir duomenis nusiųsti organizatoriams adresu lod@birdlife.lt.