Coco Chanel ir Christianas Dioras – titanai, o Yvesas Saint Laurent’as – genijus”, – pareiškė viena įtakinga mados apžvalgininkė. Genijus neseniai šventė septyniasdešimtmečio jubiliejų.
Sakoma, nė vienas iš didžiųjų modeliuotojų nesukūrė tiek daug skirtingų stilių, kiek Alžyre gimęs prancūzas Yvesas Saint Laurent’as. Jo dėka prasidėjo naujas mados istorijos etapas – pret-a-porter buvo kilstelėtas į meno aukštumas.
Moteris su smokingu
Anksti prabudusį Yveso talentą įvertino Christianas Dioras – pakvietė jaunuolį dirbti savo asistentu. Maestro mirus jo mados namai perėjo į Yveso rankas. Diorui būdinga prabanga ir rafinuota kirpimo technika dar kurį laiką gyvavo įpėdinio Saint Laurent’o kuriamuose modeliuose. Tačiau Yvesas aistringai ieškojo savo stiliaus – dairėsi į jaunimo subkultūrą, nešioseną. Dioro mados namų rėmėjai išsigando revoliucingų jaunojo dizainerio idėjų ir 1960 metais jam teko palikti šią garbią įstaigą. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Po dvejų metų Saint Laurent’as kartu su Pierre’u Berge, bičiuliu ir verslo partneriu, atidarė savo mados namus.
1966-aisiais startavo jo pret-a-porter linija. Reikėjo plušėti iš peties ir iš širdies – per metus sukurti po keturias kolekcijas. Septintasis praėjusio amžiaus dešimtmetis – dizainerio triumfas. Jis pristatė safario stilių, permatomų audinių sukneles, vyrišką kostiumą pritaikė moteriai (padarė tai ne tik labai elegantiškai, bet ir pasitelkdamas ironiją). Bene revoliucingiausia Saint Laurent’o idėja – moteriškas smokingas (1966 m.).
Eklektiškas talentas
Vėliau jis susižavėjo folkloriniais motyvais, žaidė įvairiausiais retro elementais. Visas pasaulis išgirdo apie kinišką, perujietišką, rusišką kolekcijas. Pastarosios, beje, sulaukė ir kritikos – esą tai ne mada, o teatro kostiumai. Tačiau jų grožis buvo neabejotinas, dėl to niekas nė neketino ginčytis.
Saint Laurent’as – spalvų valdovas. Jis pasiekia absoliučios harmonijos net derindamas geltoną ir violetinę ar oranžinę su rožine spalva.
Dizaineris – apsišvietęs ir išsilavinęs. Bibliofilas. Puikiai išmano dailę. Įkvėpimo sėmėsi iš Matisse’o, Goyos, Picasso, Mondriano, Warholo. Mados klasika tapo Saint Laurent’o mini suknelė ir kiti apdarai Mondriano motyvais, drabužių komplektų serija, varijuojanti Van Gogho natiurmortus su gėlėmis. Kūrybingasis dizaineris madą regėjo per tapybos ir skulptūros, šokio ir operos prizmę.
Sunki kūrybingumo našta
1971 metais jis pristatė pirmą vyrų parfumerijos liniją. Dėl reklamos dizaineris pasielgė išties revoliucingai – nusifotografavo nuogas ir visiems iš tiesų sukėlė šoką.
Tačiau kūrėjas, nors ir parodė tokią drąsą, kentėjo dėl liguisto drovumo. Net tada, kai jau buvo iškilęs į pasaulines žvaigždes, po kolekcijos pristatymo eidamas lenktis publikai jis jaudindavosi kaip naujokėlis. O sykį, kai jo pasveikinti pernelyg triukšmingai puolė būrys egzaltuotų damų ir energingų žurnalistų, dizaineris puolė į spintą slėptis. Jam buvo nelengva pakelti tiek perdėtas liaupses, tiek žeminančią kritiką. Įtampą garsenybė malšino svaigalais ir kvaišalais. To neslėpė. Kentėjo nuo depresijos ir savo kūrybingumo naštos. Pasirodydavo viešai girtas, bet jam būdavo atleidžiama. Prancūzijoje net ėmė sklandyti legendos apie visų mylimą beprotį genijų.
Gerasis mesjė
Yvesas Saint Laurent’as pirmas iš gyvų mados kūrėjų sulaukė retrospektyvinės parodos Niujorke, Metropolitano muziejuje (1983-1984 m.). 1992-aisiais jo mados namų trisdešimtmečio proga dizainerio modelių retrospektyva keliavo po pasaulio sostines.
O štai mados namų keturiasdešimtmetis minėtas dar ypatingiau, iškilmingiau ir… graudžiau. Saint Laurent’as apsisprendė tarti sudie mados pasauliui. Paryžiuje, Pompidou centre, jis jaudinosi kaip niekada. Istorinius dizainerio modelius demonstravo garsiosios praeities ir dabarties manekenės: Jerry Hall, Claudia Schiffer, Carla Bruni, Naomi Campbell (Saint Laurent’as buvo vienas pirmųjų mados kūrėjų, pakvietusių ant podiumo juodaodes demonstruotojas), Katoucha, Veruschka. Kadaise sukurti drabužiai atrodė be galo modernūs ir šiuolaikiški (tai geriausias genialumo įrodymas).
Įvairiuose salės kampuose buvo rodomi veidai menininkų, kuriais Saint Laurent’as žavėjosi. Tai – Jeanas Cocteau, Maria Callas, Coco Chanel, Marlene Dietrich, Diagilevas ir Nižinskis (pastarajam skirta garsi dizainerio kolekcija). Pirmose eilėse sėdėjo kolegos modeliuotojai ir Saint Laurent’o modelių namų siuvėjos. Darbuotojai iš pagarbos visada vadino kūrėją „Monsieur” (Mesjė), nes bendraudamas jis niekada nekeldavo balso (tiesa, tai darydavo Pierre’as Berge).
Užsirašys į piešimo kursus
Renginio finalas buvo neįtikimas: dizaineris užlipo ant orchidėjomis apipinto podiumo, o jo mūzos Catherine Deneuve ir Laetitia Casta sugraudino salę užtraukdamos Barbaros Streisand dainą „Ma plus belle histoire d’amour c’est vous” („Tu esi pati gražiausia meilės istorija”). Tuo metu lauke, prie didžiulių ekranų, stovėjo dešimtys tūkstančių negalėjusiųjų patekti į vidų. Paskui ant podiumo sugužėjo 107 manekenės, dėvinčios moteriškus smokingus. Aplodismentams nebuvo galo.
Visi smalsavo, kodėl Saint Laurent’as pasitraukė, ką jis dabar veiks? Nebegalėjo pakęsti aukštosios mados ir rinkodaros brutalios samplaikos? O veikti bus ką. Rašys eilėraščius proza – tai jo sena aistra, nepamiršta net intensyviausios mados kūrybos metais. Galbūt užsirašys į… piešimo kursus. „Matote, – susidrovėjęs aiškino jis „Paris Match” žurnalui, – mano piešiniams trūksta perspektyvos pagrindų”.
Galbūt dizaineris dar netarė paskutinio žodžio ir mados srityje. Per vieną interviu jis prisipažino: „Dar norėčiau jus nustebinti. Beje, Coco Chanel pradėjo būdama 68-erių”.