Miesto valdžia, norėdama apsaugoti socialinius būstus ir užtikrinti žmonių saugumą, priversta skirti daug lėšų apsaugai
Šį mėnesį socialiai remtiniems žmonėms skirtame bendrabutyje pradėjo budėti apsaugos darbuotojai, sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros.
Miesto biudžetui teks mokėti tūkstančius litų, kad nebūtų niokojamas Savivaldybės administracijos turtas ir užtikrintas padorių gyventojų saugumas. Tačiau pastarieji dar abejoja, ar šiomis priemonėmis pavyks pažaboti triukšmadarius ir vandalus.
Budi ir naktimis
Bendrabutyje, esančiame Partizanų gatvės 5-ajame name, rugsėjį sumontuotos šešios vaizdo stebėjimo kameros. Jas stebi apsaugos tarnybos „Ekspola” darbuotojas. Po dvi kameras sumontuota trijų aukštų koridoriuose. Prie ekrano vaizdą stebi vienas budėtojas.
Pasak Savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėjo Igno Levandavičiaus, kol kas apsaugos darbuotojai pakaitomis dirba nuo 18 iki 7 val., poilsio dienomis – nuo 19 iki 7 val. „Tačiau budėjimo laikas bus kaitaliojamas, neskelbiant apie tai gyventojams, o kameros dirba visą parą, be to, žmonės žino apsaugos tarnybos telefoną”, – teigė vedėjas.
Vaizdo kamerų montavimas miesto biudžetui kainavo 50 tūkst. litų. Dar 11 litų už vieną budėjimo valandą tenka mokėti apsaugos tarnybai.
„Šį rudenį vaizdo kameros turėtų būti įrengtos ir dviejuose Savivaldybės administracijos bendrabučiuose, esančiuose Lampėdžių gatvėje ir Raudondvario plente”, – sakė I.Levandavičius.
Vaizdas kaip po apokalipsės
Partizanų gatvėje esančiame bendrabutyje gyvena neįgalūs, grįžę iš įkalinimo įstaigų, pilnametystės sulaukę našlaičiai ir daugiavaikės šeimos. Tik šiais metais suremontuoto pastato laiptinės durys į bendruosius koridorius jau be stiklų, iškulti kai kurie langai, išlaužyti turėklai. Daugelyje bendrabučio gyventojų durų žiojėja skylės.
Budintis apsaugos darbuotojas sakė, kad dienomis čia tvyro ramybė. „Bet naktimis prasideda išgertuvės, neretai užsibaigiančiomis muštynėmis”, – sakė jis. Kol kas gyventojai apsaugos tarnybos atstovų prisibijo ir didelių incidentų pastarosiomis dienomis nebuvo. Kai kurie čia gyvenantys žmonės pasakojo, kad iki tol bendrabutyje dažnai liedavosi kraujas. „Čia į svečius pas kaimynus ateidavo vienas chuliganas, – pasakojo nenorėjusi prisistatyti daugiavaikė motina. – Prisigėręs jis keldavo didelį triukšmą, daužydavo kambarių duris”.
Žaliakalnio policijos nuovados apylinkės inspektorius Vidas Kupčinskas sakė, kad čia gyvenantys žmonės iškilusius nesutarimus sprendžia kumščiais ir policijai skambina retai. „Policijos patrulius kviečia ramybės norintys žmonės, bet nepasakyčiau, kad čia tenka važiuoti dažniau nei į kitus šio mikrorajono bendrabučius”, – teigė jis.
Gyventojai minėjo, kad tikisi daugiau ramybės, kai bendrabutyje pradėjo budėti apsaugos darbuotojas. „Gal bent šiek tiek bus saugiau, tačiau abejoju, ar bus apsaugotas niokojamas turtas, juk laiptinėse kamerų nėra”, – kalbėjo viena moteris. I.Levanadavičius pripažino, kad kameromis nebus įmanoma stebėti kiekvieno bendrabučio kampo. Be to, koridoriuje išjungus šviesą kameros tampa „aklos”. Vakar bendrabutyje apsilankęs Kauno meras Arvydas Garbaravičius pažadėjo iš Savivaldybės administracijos lėšų apmokėti bendrosios elektros sąskaitą, kad gyventojai taupydami pinigus neišjunginėtų šviestuvų. Svarstoma, ar nevertėtų įtaisyti specialias apsaugotas nuo vandalų lempas.
Taisyklės – tik popieriuje
Kauno miesto taryba šiemet sugriežtino gyvenimo socialiniuose būstuose taisykles. Apribotas kitų žmonių svečiavimosi bendrabučiuose laikas, nustatytos valandos, iki kada jie gali juose lankytis, draudžiama girtauti, kelti triukšmą. Tačiau akivaizdu, kad šių reikalavimų bendrabučių gyventojai nesilaiko.
„Kol kas nėra galimybių įrengti kontrolinius punktus, kuriuose kaip kalėjime būtų galima kontroliuotų visus įeinančius į bendrabutį žmones, tačiau tikimės, kad įdiegus vaizdo kameras sulauksime teigiamų rezultatų, – mano I.Levandavičius. – Jau dabar matome, kad sumažėjo netvarkos”
A.Garbaravičius teigė, kad nėra būdų triukšmaujančius ir girtaujančius žmones iškeldinti iš socialinių būstų, nors eilėje juos gauti laukia tūkstančiai kauniečių. „Tai neleistų įstatymai”, – aiškino jis.
Tuo tarpu bendrabučius administruojančios UAB „Būsto administravimo agentūra” direktorius Antanas Bakutis mano, kad tokius gyventojus būtina iškeldinti. „Taip pat būstus turėtų palikti už juos nemokantys žmonės, – kalbėjo jis. – Dabar veši nebaudžiamumas – visi žino, kad jų neišmes, todėl dauguma apskritai nemoka komunalinių mokesčių, o mūsų pelno siekianti įmonė priversta užsiimti labdara”.
A.Bakučio duomenimis, Partizanų gatvėje esančiame bendrabutyje iš 86 gyventojų visiškai už paslaugas nemoka du trečdaliai. „Panaši padėtis ir kituose socialiai remtiniems skirtuose bendrabučiuose, bet mes neturime jokių priemonių su tuo kovoti, maža to, mūsų darbuotojus dar ir sumuša”, – tvirtino A.Bakutis.
Gauti socialinį būstą eilėje laukia 2,2 tūkst. kauniečių.