Moksleiviams sugužėjus į klases, o studenčiokams – į auditorijas, mitybos specialistai primena, kad įtampos kupinomis mokslo metų dienomis jaunimas nepamirštų maitintis sveikai. Tai padės ne tik gerai atrodyti, bet ir ne ką prasčiau jaustis bei siekti aukštumų visose saviraiškos srityse.
„Ne” greitam maistui
Jau dešimtmetį gyvuojančio šokių kolektyvo „Plazma” vadovas Andrejus Pavlovičius, žinomas DJ Sun sceniniu slapyvardžiu, yra sveikos mitybos šalininkas.
Muzikos prodiuseris ir choreografas liūdnai konstatuoja, kad kasmet pasipildančiose šokėjų gretose daugėja atvejų, kai jauni žmonės skundžiasi spazmais, pilvo skausmais. Kaltas netinkamas racionas. Tad jau kuris laikas profesionalus šokėjas repeticijų metu daugiau dėmesio skiria sveikatos temoms gvildenti.
Sun jaunimui pataria vengti aliejuje kepto maisto, aštrių, rūkytų, riebių patiekalų. Pats pašnekovas praktiškai nevalgo keptos mėsos, išskyrus keptą ant grotelių, o vietoje kumpio su kečupu ar sintetiniu majonezu renkasi troškinį su daržovėmis. Sriubos – būtina raciono dalis.
Mūsų krašte greitas maistas ir sintetiniai produktai dar nėra pasiekę populiarumo viršūnės, pripažįsta Sun ir viliasi, kad tai neįvyks niekada.
„Nuvažiavus į užsienį, siaubinga matyti jaunus žmones, kurių kūno formos primena „Michelin” kompanijos logotipą…
Dauguma jų neturi kompleksų ir nesibodi savo kūno, tačiau aš nedrįsčiau teigti, kad toks požiūris šiuo atveju yra sveikintinas. Ten įprasta valgyti pakeliui, o tam patogiausias – greitas maistas, kurio parduotuvėse – pilnos lentynos”, – kalbėjo pašnekovas.
Dar viena problema – šeimininkių ištikimybė tradiciniams sunkiems patiekalams. Rūpindamosi, kad atžalos būtų sočios, mamos neretai nepaiso mitybos specialistų patarimų. Tačiau būti perkrautu skrandžiu – kone taip pat nepatogu ir nemalonu, kaip būti nepavalgiusiam.
Pradėkime nuo darželio
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (KVSC) specialistai taip pat pripažįsta dažniau nei anksčiau sulaukiantys signalų, bylojančių apie netinkamos mitybos poveikį jaunimo sveikatai – virškinimo veiklos sutrikimais vaikai ir paaugliai dažniau skundžiasi mokyklų seselėms. Apie tai pasakojo KVSC gydytoja-higienistė Asta Šlepetienė.
Pripažįstama, kad mokyti sveikos mitybos pagrindų turi ne vien šeima, bet ir švietimo įstaigos. Specialistai vieningi – aiškinti, kaip derinti maisto produktus, kurių vengti ir kurių vartoti kuo daugiau, reikia jau darželinukams.
KVSC bendrosios higienos gydytoja Vilija Pečkauskienė pasakojo, kad šiuo tikslu buvo išleistos devynios „Sveikos gyvensenos ugdymo” serijos knugos, skirtos ikimokyklinėms įstaigoms bei 1-8 klasių moksleiviams, o KVSC darbuotojai veda specialias pamokėles mokyklose.
Belieka tikėtis, kad skirti bent porą pamokos minučių sveikai mitybai propaguoti nepamirš ir klasių auklėtojai.
Nepaisykite reklamos
Anot mitybos specialisto medicinos mokslų daktaro docento Rimanto Stuko, Respublikinio mitybos centro tyrimas parodė, jog dauguma lietuvių – net 70 proc. – rinkdamiesi maistą, daugiausia atsižvelgia į kainą. Sveikatos gerinimo tikslu produktus renkasi vos 8-9 proc. respondentų.
Žinių apie mitybą ir jos, kaip sveikatos pagrindo, vaidmenį, mums vis dar trūksta. Iškreiptą vaizdą formuoja ir reklama – R. Stuko teigimu, atlikus monitoringą nustatyta, jog žiniasklaidoje reklamuojami daugiausia tie produktai, kurių patariama valgyti nedaug.
Kita vertus, žurnalai mirgėte mirga įvairiausių dietų patarimais. Tačiau jaunoms panelėms, norinčioms pakeisti savo mitybą, reikėtų atsižvelgti į tai, kam šios rekomendacijos skirtos – jaunimui ar suaugusiesiems. Griežti mitybos ribojimai, taikomi jaunam organizmui, pridarys daugiau žalos, negu naudos, primena R. Stukas.
Koks argumentas galėtų apmalšinti rūpestingos močiutės, gardinančios cepelinus spirgučių padažu ir atkakliai siūlančios juos anūkui ar anūkei, entuziazmą? R. Stukas sakė, jog tarpukario Lietuvos maitinimosi tradicijos atitiko tuometį žmonių fizinio aktyvumo lygį. Dabar daugeliui būdinga hipodinamija, arba fizinio aktyvumo stoka. Tad ir energiniam balansui palaikyti pakanka lengvesnio maisto.
SVEIKOS MITYBOS PRINCIPAI pagal R. Stuką:
1. Būtinai papusryčiaukite. Vakare – nepersivalgykite!
2. Jeigu nepavyksta paisyti režimo ir laiku papietauti bei pavakarieniauti, bent jau būkite apdairūs užkandžiaudami – rečiau valgykite greito maisto patiekalus.
3. Rinkitės kiek įmanoma įvairesnius maisto produktus, teikdami pirmenybę liesesniems.
4. Nepiktnaudžiaukite kulinarijos gaminiais. Šviežiai pagamintas maistas – organizmui pats vertingiausias.
5. Valgykite kiek galima daugiau daržovių bei vaisių, o jei nepavyksta – papildykite racioną kompleksiniais vitaminais.
6. Per dieną būtina išgerti apie 2 litrus skysčių. Nevenkite paprasto geriamojo vandens.
o man taip patinka kebabai :(((((
bet dabar stengiuosi ryte papusryciauti, o nuo 8val nebevalgyti :))) gal pavyks ;)))