Vandalai iš miestiečių „pavagia” milijonus

Nors Klaipėdoje kol kas dar niekas nesuskaičiavo, kiek miestui atsieina vandalų siautėjimas, uostamiesčio tvarkytojai ir įmonių vadovai piešia liūdną vaizdą.

Ano jų, drąsiai galima teigti, kad lėšos, kasmet skiriamos niekdarių pridarytai žalai likviduoti, skaičiuojamos jau ne dešimtimis, o šimtais tūkstančių litų.

Niokoja viską

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė, paklausta, kas labiausiai kenčia nuo nežabotų vandalų energijos protrūkių, tik nusijuokė: „Lengviau būtų atsakyti, ko jie neniokoja”.

Pasak I. Šakalienės, laužoma, vartoma, tepliojama, deginama, trypiama viskas iš eilės: suoliukai parkuose ir skveruose, šiukšliadėžės, informaciniai stendai ir stulpeliai, netgi kilnojamieji tualetai. Paplūdimių tvarkytojų jau kadais nebestebina nuolat vandenin sumetamos persirengimo kabinos, išvartomi suolai, šlykščiausiais užrašais ir piešiniais išmarginami pliažų riboženkliai bei informaciniai stendai.

Ne mažiau nuo vandalų rankos kenčia ir miesto želdynai bei gėlės. Pastarosios, sakė I. Šakalienė, be atodairos vagiamos ar tiesiog išraunamos ir sutrypiamos. „Baisiausia, – sakė valdininkė, – kad tokie vandalizmo aktai yra linkę kartotis. Būna, vieną dieną pasodini, o kitą, žiūrėk, – tuščia. Sutvarkai viską, atsodini, praeina kiek laiko – ir vėl tas pats.”

Pasak I. Šakalienės, labiausiai širdį jai skauda dėl prieš porą metų palei Baltiją už Europos Sąjungos pinigus nutiesto vadinamojo Kuršių kelio. „Šiandien poilsio aikštelės greta jo taip nuniokotos, kad kai kurių neliko nė ženklo: dviračių stovai, suoliukai sulaužyti, žemėlapiai bei informaciniai stendai išteplioti, išvartyti – net atstatyti nebėra ką.”

Panašus likimas ištiko ir šiais metais įvairiose miesto vietose atsiradusius dekoratyvinius stulpelius su miesto žemėlapiais ir lankytinų vietų aprašais. Vienas toks informacinis įrenginys miestui atsiėjo apie tūkstantį litų. Daugelį jų, pasakojo I. Šakalienė, jau teko remontuoti, ir ne po vieną kartą.

Nuo vandalų rankos kenčia ir prestižinėmis laikomos miesto vietos, pavyzdžiui, Lietuvininkų aikštė – čia nuolat tenka remontuoti suolus. „O suolai aikštėje sustatyti nepigūs. Vieno natūralaus ąžuolo suoliuko kaina – apie 750 litų, – sakė I. Šakalienė. – Niekdariai ypač mėgsta pasiautėti vasaros estradoje ir Jono kalnelyje. Nemažai suolų čia atrodo taip, lyg kažkas be gailesčio būtų kirviu pasidarbavęs.”

„Tiesa, – sakė Miesto tvarkymo skyriaus vedėja, – pastaruoju metu šiek tiek sumažėjo vadinamųjų grafitininkų aktyvumas.” Jų teplionėms valyti iš miesto biudžeto antrus metus iš eilės skiriama maždaug po 6 tūkst. litų.

Pasak I. Šakalienės, jos vadovaujamas skyrius neturi surinkęs duomenų, kiek miestui per metus kainuoja vandalų siautėjimo pėdsakų naikinimas, tačiau spėja sumą esant įspūdingą – ne mažiau nei 200 tūkst. litų.

Sulaužyti suolai jau kadais tapo mūsų kasdienybe

Stotelės traukia lyg magnetas

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” (KKT) direktoriaus Gintaro Neniškio teigimu, nuo niekdarių nuolat kenčia ir jo vadovaujamos įstaigos turtas. Dažniausiai vandalų „aukomis” tampa autobusų stotelėse esantys tvarkaraščių rulonėliai, maršrutų schemos ir stoteles žymintys ženklai. Dauguma jų suniokojami nebepataisomai.

Pagal tai, kokiu metų laiku ir kokiose vietose padaroma daugiausia žalos, G. Neniškis spėja, kad tai – jaunuomenės darbas. Anot KKT vadovo, daugiausia vandalizmo aktų užfiksuojama pavasarį, atšilus orams, ir rugsėjo mėnesį, t. y. mokslo metų pabaigoje ir jiems prasidėjus. Šiuo požiūriu, sakė G. Neniškis, pats ramiausias kažkodėl būna rugpjūtis. Mėgstamiausios vandalų siautėjimo vietos – palei paplūdimių link vedančius kelius įrengtos autobusų stotelės.

Pasak G. Neniškio, kasmet KKT žmonėms tenka atnaujinti ar net pakeisti kitais apie 10 proc. stotelėse esančių informacinių įrenginių. Tam įmonė išleidžia ne mažiau nei 15 tūkst. litų. Pridėjus išlaidas už darbą, suma dar labiau išauga.

Niokojamos ir pačios autobusų stotelės.

Ne mažiau nuo vandalų išpuolių kenčia ir miesto maršrutiniai autobusai. Pasak Klaipėdos autobusų parko generalinės direktorės Jelizavetos Daugininkienės, per metus tenka taisyti apie tūkstantį supjaustytų ar kitaip sugadintų autobusų kėdžių. Tai Autobusų parkui kainuoja apie 20 tūkst. litų.

Dar maždaug 10 tūkst. litų per metus tenka išleisti išdaužytiems ar smarkiai subraižytiems autobusų stiklams pakeisti. „Apie tokias „smulkmenas” kaip piešiniai ir įvairiausi užrašai ant sėdynių jau nė nekalbu, – sakė J. Daugininkienė. – Juos nuvalo patys vairuotojai.”

Kliūva ir kelio ženklai

„Galiu tiksliai pasakyti – pernai teko remontuoti 68 suniokotus kelio ženklus, – sakė UAB „Sankryža” direktorius Antanas Garjonas. – Šių metų duomenų dar neanalizavome, tačiau nesitikiu, kad padėtis būtų bent kiek pagerėjusi.”

Anot „Sankryžos” vadovo, vandalai ypač aktyviai „darbuojasi” senamiestyje ir miesto centre. Daug žalos pridaroma miesto švenčių dienomis bei savaitgaliais.

Pasak A. Garjono, ženklas ženklui nelygu, tačiau vienam jų atstatyti vidutiniškai prireikia apie 150 litų. Taigi bendrovės per metus patiriamus nuostolius galima įvertinti maždaug 10-11 tūkst. litų. Į šią sumą neįskaičiuojamos per avarijas suniokotų kelio ženklų atstatymo išlaidos – tokiais atvejais moka autoįvykio kaltininkas.

Ne ką geresnė padėtis ir UAB „Gatvių apšvietimas” valdose. Pasak bendrovės Eksploatacijos skyriaus viršininko Laimio Šakalio, kaip karščiausius taškus būtų galima įvardyti vadinamąjį „Trinyčių” parką, Ąžuolų giraitę ir dviračių taką Giruliuose. Čia nuolat daužomos lempos, gadinamos šviestuvų atramos, vagiama nepigiai kainuojanti įranga. Vien šiais metais, sakė L. Šakalys, remonto darbams teko išleisti per 15 tūkst. litų.

Anksčiau nuo vandalų išpuolių nuolat ketėjo ir K. Donelaičio skveras. „Nežinau, kas čia atsitiko, gal policija dažniau ėmė pasirodyti, – samprotavo L. Šakalys, – tačiau pastaruoju metu skvere tapo kur kas ramiau. Antra vertus, prasidėjus mokslo metams, suvažiavus jaunuomenei, darbo vėl gali padaugėti.”

Esama ir prošvaisčių

Ne per seniausiai miesto žiniasklaida mušė varpais dėl katastrofiškos padėties Skulptūrų parke. Ypač aktyviai čia buvo siautėjama pirmaisiais nepriklausomybės metais. Iš per 100 čia esančių meno kūrinių retas kuris nenukentėjo. Ypač nepasisekė metalinių detalių turinčioms skulptūroms – būtent jos pirmiausia ir pateko metalo vagių akiratin.

Padėtis kiek pasitaisė Skulptūrų parke esančius meno kūrinius perdavus Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus globon. Atsiradus vienam šeimininkui pagerėjo skulptūrų apsauga, kai kurias iš jų imtasi restauruoti. Skulptūrų parko reikalus kuruojančio Evaldo Jurkevičiaus teigimu, miestui tai beveik nieko nekainavo – daugelį suniokotų meno kūrinių geranoriškai savo lėšomis atnaujino patys jų autoriai.

Anot E. Jurkevičiaus, ypač optimistiškai nuteikė vasaros pradžioje muziejaus iniciatyva paskelbta nepakantumo akcija, kurios metu klaipėdiečiai ir miesto svečiai, pastebėję skulptūrų niokojimo ar šiaip nederamo elgesio viešoje vietoje atvejus, buvo raginami nedelsiant apie tai informuoti policiją bei kitus akcijos partnerius.

„Galiu tik pasidžiaugti, kad akcijai įsibėgėjus, viešosios tvarkos pažeidėjus iš parko tarsi vėjas nupūtė, nebuvo suniokota nė viena skulptūra. Vadinasi, suvienijus pastangas galima daug ką nuveikti”, – reziumavo Skulptūrų parko globėjas.