Mokslininkas kibernetikas Ignatas Agadžanianas iš Jerevano, ilgai tyrinėjęs gamtą, nustatė dėsnį, sąlygojantį mūsų planetos gyventojų skaičių. Paisant šio dėsnio, mokslininko nuomone, būtų galima sustabdyti ne tik didėjantį vyrų mirtingumą, bet ir išsaugoti nykstančias, įrašytas į Raudonąją knygą gyvūnų rūšis, daug kartų padidinti kultūrų, auginamų be kenksmingų medžiagų, derlingumą.
Signalas – gyvenk vietoje manęs
Ignato Agadžaniano pastebėjimai labai paprasti, paremti konkrečiais faktais, be žmogaus valios gyvuojančiais gamtos dėsniais. Pavyzdžiui, mokslininkas primena tokį gamtos reiškinį.
Turbūt daugelis esame pastebėję, kaip sunku cheminėmis priemonėmis išnaikinti paprasčiausius ruduosius tarakonus – tuos įkyrius ūsuotus prūsokus. Kuo aktyviau juos nuodijame, tuo sparčiau jie veisiasi. Bet kodėl?
Apgalvodamas tokį ir daugelį kitų gamtoje egzistuojančių faktų, mokslininkas priėjo išvadą, jog žūstančios rūšys siunčia specialius signalus liekančioms giminingoms rūšims, tarytum prisakymą daugintis.
Ir tie žūstančiųjų „įsakymai „gana griežtai skirstomi ne tik pagal rūšį, bet net pagal lytį.
Teiginys buvo daug kartų patikrintas Rusijos, kitų šalių mokslininkų patvirtintas. Buvo atlikti tyrimai su graužikais, blakėmis ir kitais gyvūnais.
Tos žūstančios, skausmą kenčiančios gyvų padarų rūšies skleidžiamos bangos yra prigimtinės kilmės. Ir ne mažiau įdomu tai, kad tas bangas sugeba pagauti kitos egzistuojančios giminingos rūšys.
Žudydami planetos neišgelbėsime
Tas mokslininkų atskleistas paslaptingas dėsnis lygiai taip pat sąlygoja ir žmonių išlikimą Žemėje.
Seniai neturėdamas natūralių priešų gamtoje, „protingas žmogus” skatina veistis žudydamas kitus gyvus padarus, skleidžiančius prigimtines bangas.
Kadangi žmogus to dėsningumo nežino, gyvūnai už jį čia yra pranašesni. Nes tarp jų neegzistuoja savęs sunaikinimo dėsnis, kuris toks būdingas žmonėms.
Kaip žmonės, kurie patys save naikina, galėtų skleisti kokią natūralią prigimtinę bangą, skatinančią daugintis?
Beprasmiškos žudynės, kurios nuolat vyksta tarp žmonių, nebūdingos kitiems gyviams.
Pavyzdžiui, yra nustatyta, jog žvėrys, paukščiai ir kiti gyvūnai, kovodami dėl maisto ar gindami savą teritoriją, nesiekia priešininką sunaikinti, o tik nori jį nugalėti, įbauginti, nuvyti šalin.
Sužaloto priešininko ar konkurento jie nepribaigia, pasitenkina, kad šis pasitraukia.
Tačiau prigimtinės bangos – signalai daugintis – veikia ir žmones.
Tą paliudija faktas, jog po naikinančių karų visuomet suaktyvėja gimstamumas. Įdomu, kad tokiu laikmečiu daug daugiau gimsta berniukų , o ne mergaičių, nes būtent šios lyties atstovų daugiausiai ir žūsta (šis faktas mokslininkų nustatytas jau seniai).
Žūstantys žmonės siunčia signalus, raginančius kovoti dėl išlikimo.
Tą tiesą paliudija ir akivaizdūs faktai: kai mėginama sunaikinti kokias nors tautas, rases, gentis, jų dauginimasis žymiai suaktyvėja.
Grįžti prie Dievo įsakymo
Kai kas tokį reiškinį mėgina aiškinti taip: karo metu, kai vyrai išeina į frontą, gimstamumas sumažėja natūraliai, o kai jie grįžta – vėl pradeda gimti vaikai. Žinoma, tai irgi reali tiesa.
Tačiau mokslininkai pateikia tokį pavyzdį.
Švedija nedalyvavo II pasauliniame kare, bet ir čia pokario metais pastebėtas ryškus demografinis šuolis – gimė kur kas daugiau kūdikių – berniukų.
Agadžanianas mano, jog Švedijoje tokį reiškinį sąlygojo ir pokario metais vykusios kovos dėl tautų išlikimo Pabaltijo respublikose, Karelijoje.Tų paslaptingų bangų signalai, nepaisantys valstybių sienų, pasiekė ir Švedijos gyventojus.
Kai tik baigėsi partizaninės kovos minėtose šalyse, Skandinavijoje gimstamumas sumažėjo.
Kodėl paskutiniaisiais dešimtmečiais demografijos rekordą parodė Iranas? Čia metų prieaugis – 3,2 proc. Tai pats aukščiausias rodiklis pasaulyje.
Daug Irano gyventojų žuvo islamo revoliucijos metu, paskui – kare su Iraku. O juk tuo metu liejosi kraujas ir kaimyniniame Afganistane! Dabar – vėl kaimyniniame Irake.
Mokslininkai sako, kad žmonijos tyko du pavojai: gyventojų perteklius Žemėje ir vyriškosios lyties išnykimas.
Ignatas Agadžanianas mano, jog čia išeitis viena: grįžti prie Biblijos ir Dievo įsakymo „Nežudyk”.
Pakito ir lyčių balansas
Pasaulyje seniai buvo nusistovėjęs gimstančiųjų lyties santykis: 106 berniukai = 100 mergaičių. Tačiau mūsų laikais šis balansas žymiai pakito. Išsivysčiusiose šalyse mergaičių gimsta kur kas daugiau nei berniukų. Kodėl?
Pastebėtas ir toks faktas, jog vyriškoji lytis sunkiau prisitaiko prie gyvenimo sąlygų.
Todėl ir pavojus, kad pasaulis pavirs tikra Amazonija, – ne toks jau nerealus! Pasak mokslininko, prie to veda moterų fizinis aktyvumas, vis didėjantis jų dominavimas seksualiniame gyvenime.
Gali būti, kad tas faktas lemia ir mergaičių gimstamumą.
Biokibernetiko Ignato Agadžaniano manymu, realiausia žmonijos gelbėjimosi išeitis – grąžinti vyrų aktyvumą, jų dominavimą. Tačiau pirmiausia to turi norėti patys vyrai!