55-erių metų – pilvo plastika, 60-ies – antakių pakėlimas ir plaukų persodinimas, 65-erių – kaklo srities liposakcija.
Viskas sutepta įvairiais kremais: hilaurinė rūgštis – dėl pilnesnių lūpų, kolagenas – nuo „vištos kojelių” aplink akis, botoksas – nuo mimikos raukšlių.
Tai – „amžinai jauni”, nenorintys senti vyrai. Sulaukę šešiasdešimties, jie iškart įsigyja geltonus „Porsche Carrera”, žiemą dėvi tik technologinių „Prada” audinių drabužius, vasarą nuo galvos iki kojų rengiasi balto lino apdarais.
Jie išsiskyrę arba ne, asistuoja savo dukrų draugėms. Savaitgaliais juos galima sutikti „San Casciano”, kur atlieka mikrodermaliftingo procedūrą, arba „Forte Village” talasoterapijos seansuose. Neseniai prie jų prisijungė Viljamas Džefersonas ir Bilas Klintonas.
Pasaulinėje konferencijoje, skirtoje AIDS problemoms, pastarasis nesugalvojo nieko geresnio, kaip pasiskųsti dėl amžiaus.
„Po kelių dienų man sukaks 60 metų, – pareiškė jis. – Man nemalonu apie tai kalbėti, tačiau taip yra.
Didžiąją savo profesinio gyvenimo dalį buvau jauniausias tarp dirbančių tą patį darbą. Paskui kartą atsibudau ir pasirodė, kad esu seniausias žmogus kambaryje. Pasakysiu atvirai, man atsibodo būti seniausiu žmogumi kambaryje.”
Forever young, amžinai jauni. Pavyzdys – S. Berluskonis, kuris kas pusmetį atlieka „techninę apžiūrą”. Šių vyrų sąrašas pakankamai ilgas.
Jame yra ir Flavio Briatorė („Formulės-1” „Renault” komandos ir madingo naktinio klubo „Billkonaire” savininkas), kuris prie smokingo avi aksomines fuksijos spalvos šlepetes ir susitikinėja su merginomis – kuo toliau, tuo jaunesnėmis.
O ką kalbėti apie Miką Džagerį, kuris kas pusmetį prausiasi krauju?
O Robertas Kavalis, kuris dar prieš 10 metų pradėjo lankytis Manuto „Villa dei Tigli” – ten gydosi badaudamas. Frančeskas Belavista Kaltadžironė tiesiog dažosi plaukus.
Jau nekalbant apie tuos, kurie neatlieka kosmetinių procedūrų, tačiau pasiduoda Piterio Peno sindromui. Pirmiausiai Vitorijas Sgabris (buvęs Italijos kultūros ministras), kuris ir 54 metų išlieka mamytės sūnelis, išlaikęs jaunystės laikų šukuoseną.
Suprantama, jeigu jų to paklaustume, jie niekada neprisipažintų. Tačiau per pastaruosius keletą metų vyrų plastinių operacijų skaičius padidėjo tris kartus. Tik kad nė vienas niekada neprisipažins.
„Tie, kurie daro tokias operacijas, tiesiog juokingi, – sakė 75 metų Emilijas Fedė, neseniai prisipažinęs, jog atliko liftingą. – Kaip rašė prancūzų mokslininkas Aleksis Karelis, amžius – tai periodas, kurį gyvena žmogus. Gerbiu plastinę chirurgiją, tačiau viskas turi ribas!” Atleiskite, o kaip gi Berluskonis?
„Berluskonis pasidarė tik pagrindines operacijas, kurios atgaivino veidą. Tokiam garsiam žmogui, kaip jis, tai normalu. Be to, ir Di Pjetro persodino plaukus.” O jūs ar atlikote tokią operaciją? „Kažkada pajuokavau, kad savyje viską perdariau, tačiau tiesa yra tokia, jog nieko nedariau.
Aš bijau botokso ir panašių dalykų. Užsiimu pilatesu, darau masažą. Štai netrukus važiuosiu į Anakaprį (kurortas Kaprio saloje) ir mažiausiai dvi valandas per dieną atlikinėsiu šias procedūras.
Tačiau iš tikrųjų mane išgelbėjo aštuonerių metų darbas karo korespondentu Afrikoje. Valgiau tik žuvį, mangus, papajas ir ananasus.”
Jam pritarė jo draugas Karlas Rosela, kuriam sukako 64 metai. „Nenoriu senti, nes visuomenė šiandien reikalauja, kad vyras atrodytų jaunas.
Todėl teisinga, kad vyrai imasi tokių nedidelių operacijų. Esu linkęs daryti viską, ką galiu, kad išlaikyčiau sveikatą. Mažai valgau, jokios mėsos, žuvis ir sūris – tik kartą per savaitę, šiek tiek makaronų ir gausybė daržovių bei vaisių.
Vaikštau pėsčiomis ir daug plaukioju. Pavyzdžiui, Romoje kasdien du kartus užlipu „Trinita dei Monti” bažnyčios laiptais. Visada guluosi apie 11 valandą.” Tačiau jis vis dėlto naudoja kremus.
„Du kartus per dieną tepu „Creme de la mer” – ir drėkinamąjį, ir regeneruojamajį, abudu geri. Ir dar paakių kremą. Todėl ir išsilaikiau. Niekada neisiu į SPA saloną.”