Jei prireiks, nepasitikėjimą Kainų komisija pareiškusios savivaldybės konfliktą spręs teismuose
Konfliktas tarp savivaldybių užsimezgė Kainų komisijai nusprendus šilumos ūkio bendrovėms leisti gerokai padidinti šilumos kainas vartotojams. Šio žingsnio buvo imtasi Rusijos dujų milžinei „Gazprom” gerokai pabranginus dujas Lietuvai.
Savivaldybių politikams pareiškus, kad šiluma brangsta per daug, Kainų komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas juos apkaltino politikavimu – esą jie rengiasi artėjantiems savivaldybių rinkimams.
„Dėl kai kurių dalykų jau bylinėjamės teisme. Jei bus pagrindo, kariausime ir dėl šito”, – sakė Savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Ričardas Malinauskas.
Jis teigė, kad LSA šiuo metu samdo ekspertus ir pasiryžusi išsiaiškinti ją dominančius klausimus. Prienų rajono savivaldybė jau anksčiau kreipėsi pagalbos į nepriklausomus specialistus, kurių išvados rodo, kad šilumos kaina paskaičiuota mėnesiu sutrumpinus šildymo sezoną, planuojami šilumos nuostoliai didesni, nurodant 13 mėnesių per metus, pateikiant mažesnį kuro kaloringumą.
„Pasakyti, kad politikuojame – lengviausia. Tačiau komisija ne pirmą kartą nori įvesti savo tvarką, neaišku, kam reikalingą. Arba atstovauti ne tai bendruomenės grupei, kuriai Komisija sukurta”, – piktinosi Malinauskas.
LSA, palaikoma 49 savivaldybių dėl Kainų komisijos veiksmų, kreipėsi į šalies prezidentą, Seimo pirmininką, premjerą, ūkio ministrą.
Rinkimai artėja
Kainų komisijos pirmininkas Jankauskas, paprašytas pakomentuoti konfliktą su savivaldybėmis, nusijuokė: „Juk rinkimai artėja!”. Jis teigė, kad labiausiai nepatenkintos savivaldybės, nustekenę savo šilumos ūkius ir atidavę juos valdyti privačioms įmonėms, – šios dabar neteikia savivaldybėms jokių duomenų. Jis aiškino, jog labiausiai šilumos kainos didėja tiems tiekėjams, kurie šilumai vartoja gamtines dujas, nes jų nuolat kylanti kaina sudaro didesnę dalį galutinės šilumos kainos. Mažiausiai nukentėjo savivaldybės, deginančios mišrų kurą – dujas ir medieną arba vien medieną.
„Be to, galutinė šilumos kaina priklauso ir nuo pasikeitusios šilumos transportavimo apmokėjimo tvarkos. Didelės bendrovės, tokios kaip „Litesko” ar „E-Energija”, aprūpinančios ne vieną savivaldybę, už transportavimą į kiekvieną regioną moka atskirai. Seniau visos savivaldybės buvo laikomos vienu gavėju”, – aiškino Jankauskas.
Pasak jo, transportavimo sąnaudos išaugo beveik dvigubai ir sudaro apie 20 proc. galutinės šilumos kainos. Kainų komisijos pirmininkas tvirtino, kad 30-40 proc. pabranginti šilumą įpareigojo tas savivaldybes, kurios labiausiai yra nustekenusios savo šilumos ūkį.
Reikalauja pasiaiškinti
„Patys nustato tvarką, vienur vienokią, kitur – kitokią. Pavyzdžiui, dujos tiekiamos atskiroms vartotojų grupėms skirtingomis kainomis, o vanduo – vienodomis. Kokie motyvai?” – retoriškai klausė Malinauskas.
Pasak jo, suprantama, kylant kuro kainoms, šiluma turi brangti, nes kuro kaina sudaro 50-60 proc. galutinės šilumos kainos. Tačiau savivaldybės abejoja Kainų komisijos skaičiavimų tikslumu, nes šioji tų skaičiavimų aiškiai nepagrindžia, šilumos įmonės slepia informaciją, o Kainų komisija jas gina ir kartais net nepakviečia savivaldybės atstovo į posėdį, kai svarstomas šilumos kainų klausimas.
Malinauskas teigė, kad įtarumas dėl Kainų komisijos sprendimų ir aiškinimų, esą šilumą tiekiančios įmonės bankrutuos, ne iš piršto laužtas, nes LSA bylinėjasi su įpareigotu Vyriausybės atstovu dėl geriamojo vandens kainų.
„Geriamojo vandens kaina yra skirtinga juridiniams ir fiziniams asmenims. Vandens tiekėjams įdiegus biologinio valymo įrenginius, Kainų komisija savivaldybes verčia žmonėms tiekiamo vandens kainą padidinti pusantro lito, o įmonėms – keliais centais už kubinį metrą, nors tiekėjas dirba pelningai. Tokio sprendimo motyvų nežinome”, – stebėjosi Malinauskas.