Valstybės saugumo departamentas nustatė, kad socialdemokrato Gintauto Labanausko pateiktoje anketoje kandidatuojant į Seimo narius kai kurie pateikti duomenys yra neteisingi, tačiau už tai politikui nieko negresia
Kauno miesto savivaldybės taryboje – nerimsta aistros dės socialdemokrato, Valstybės įmonei Vidaus vandens kelių direkcijos vadovo 42 metų Gintauto Labanausko tarnybos sovietų kariuomenėje.
Valstybės saugumo departamento (VSD) Arvydo Pociaus pasirašytame rašte Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) teigiama, jog Labanauskas tarnybą sovietinėje kariuomenėje baigė ne 1991 metais, kaip nurodė anketoje, o 1992-ųjų rugsėjį.
Kreipėsi į prokurorus
LŽ rašė, kad šių metų pradžioje Lietuvo sąjūdžio Kauno skyrius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Labanausko tarnybos sovietinėje kariuomenėje. Sąjūdiečiams įtarimų sukėlė 2004 metais vykusių rinkimuose į Seimą kandidatavusio Labanausko anketoje nurodyti duomenys. „Sovietinėse struktūrose dirbę žmonės įgauna vis didesnę įtaką dabartinės valdžios institucijoje”, – teigta Generalinei prokuratūrai adresuotame pareiškime.
Kandidato anketoje politikas nurodė, jog sovietinėje kariuomenėje jis dirbo iki 1991 metų. O sąjūdiečių liudininkai tvirtino turį duomenų, kad Labanauskas okupacinėje kariuomenėje tarnybą baigė 1992 metais. Syzranės aukštąją karo aviacijos mokyklą baigusiam Labanauskui buvo suteikta lakūno inžinieriaus kvalifikacija. Kaunietis anketoje rašė, jog 1982-1991 metais tarnavo sovietinėje kariuomenėje, 1987-1988 metais dalyvavo Afganistano kare, buvo sraigtasparnio Mi-6 antrasis pilotas.
Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus prokuratūrai siųstame pareiškime prašyta išsiaiškinti, „ar Labanauskas, pildydamas minėtą anketą suklydo, ar už to slypi faktai, susiję su veikla, nukreipta prieš Lietuvos respubliką (stažuotės GRU mokyklose, specialūs kursai)”. Prašyta nustatyti, ar Labanauskas galėjo tiesiogiai ar netiesiogiai prisidėti prie 1990 metais vykusių represijų prieš Tbilisio ir Baku gyventojus.
Neatsakytas klausimas
„1990-aisiais parašiau raportą kariuomenės vadui, kad palieku karinę tarnybą. Prireikė beveik metų, kol „suvaikščiojo” dokumentai ir 1991-aisiais buvo patenkintas mano pareiškimas, – pavasarį LŽ sakė Labanauskas. – Aš juk nelaukiau iki 1993-iųjų, kad galėčiau užsitikrinti sovietų mokamą pensiją už tarnybą ir apie savo apsisprendimą pareiškiau žymiai anksčiau”.
Iš esmės VSD patvirtino Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus prokurorams nurodytas žinias dėl pasitraukimo iš sovietų kariuomenės, tačiau VRK saugumo prašė išsiaiškinti, ar esama duomenų dėl galimo Labanausko kolaboravimo su okupacine valdžia. Į šį klausimą VSD neatsakė. „Saugumas į pagrindinį mūsų klausimą neatsakė, Jų pateikta informacija yra nereikšminga, nors, žinoma, geriau tokių klaidų kandidatams nedaryti”, – vakar LŽ sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Jeigu būtų pripažinta, kad Labanauskas bendradarbiavo su okupaciniu režimu ir tai nuslėpė, jis netektų Kauno miesto savivaldybės tarybos nario mandato. Tačiau dabar dėl netikslumų biografijoje jam niekas negresia.
Įžvelgia oponentų puolimą
Pats Labanauskas įsitikinęs, kad jį sukompromituoti siekia politiniai oponentai. „Mane prieš kelias dienas telefonu perspėjo, kad konservatoriai rengia „kompromatą”. Gal tai susiję?” – retoriškai klausė politikas.
Labanauskas atkreipė dėmesį, kad nauja ataka prieš jį surengta praėjus vos kelioms dienoms, kai socialdemokratai viešai prabilo apie miesto valdžios problemas. Politikas sakė neturįs jokių žinių iš Kauno miesto apylinkės prokuratūros, kuri turėjo tikrinti, ar jis pateikė teisingus duomenis apie jo tarnybą sovietinėje kariuomenėje. Labanauskas tvirtinio birželį patikslinęs savo biografiją.
Pasak politiko, siekimas įrodyti, kad jis 1991-aisiais dar tarnavo sovietų kariuomenėje ir neva dalyvavo kruvinuose sovietų kariuomenės išpuoliuose slopinant civilių gyventojų pasipriešinimą yra melas, todėl jis pasiryžęs savo reputaciją ginti teisme.