Ši diena galėjo būti blaivybės.
Per šalies savivaldybes viesulu nuūžusi idėja rugsėjo 1-ąją įvesti „sausąjį įstatymą” virto šnipštu.
Pasiryžę blaivinti tautą merai atsitokėjo, kai Šiaulių politikų sprendimas rugsėjo 1-ąją neprekiauti alkoholiu buvo apskųstas verslininkų ir atsidūrė teisme.
Šiandien idėja netapo kūnu. Tačiau ji privertė pripažinti, kad savižudybėmis, tragedijomis keliuose bei šeimose garsėjanti Lietuvos visuomenė serga.
Pradėti ją gydyti reikia nuo vaikų.
Laikas atsibusti
„Tokia blaivybės akcija – svarstytina, tačiau girtavimo problemos neišspręs”, – vakar sakė Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.
Jis teigė ir pats asmeniškai, ir uostamiesčio politikai ne kartą siuntę į sostinę pasiūlymus keisti įstatymus, bet nesulaukė reakcijos.
„Kokia nauda iš vienadienės akcijos, kai pas mus per daug liberalizuota prekyba, o svaigalai pardavinėjami kiaurą parą?” – stebėjosi meras ir prisiminė, kaip griežtai alkoholio vartojimas kontroliuojamas Skandinavijoje.
Ten svaigalų kainos – didelės, o vakare – nenusipirksi.
„Per dieną neperauklėsime žmonių, tačiau blaivybės dieną vertinčiau kaip prevencinę priemonę. Atsibusti reikia, nes žmonės pro girtaujančius paauglius praeina kaip pro natūralų reiškinį, o tėvai vyresniųjų klasių mokinių išgėrinėjimus vertina atlaidžiai”, – sakė Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė.
Švęsti – be tragedijų
„Klaipėda” atliko nedidelę apklausą, dėl blaivybės dienos reikalingumo pakalbinusi skirtingo amžiaus mokinius bei studentus.
Reakcija – nuo kikenimo iki kaltinimų valdžiai, kad ji kurianti proginę visuomenę: juk nuo vienadienės akcijos žmonės blaiviau nepradės gyventi.
Be to, alkoholio galima iš anksto prisipirkti.
Tačiau daugumos vyresnių jaunuolių nuomone, kažką daryti būtina. Tauta svaigaluose skęsta ir gimdo debilus.
Bet reikia veikti ne draudžiant, o suaugusiųjų pavyzdžiu mokant vaikus šventes švęsti saikingai ir kultūringai – be galvos skausmo, kvailysčių, tragedijų.
Budės gelbėtojai
Šiemet jūra nusinešė tris gyvybes, tačiau gelbėtojų rūpesčiai dar nesibaigė.
Skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba rengiasi jaunimo antplūdžiui rugsėjo 1-ąją ir šventinį savaitgalį.
Paruošta technika, budės daugiau gelbėtojų.
Įsilinksminusiems – jūra iki kelių.
„Jau įpratome, kad rugsėjo 1-ąją mokiniai ir studentai atšvenčia prie jūros – bet kokiu oru. Būna ne vien triukšmo ir muštynių. Prisisrebia iš „bambaliukų” alaus, sidro ir pradeda vaidinti erelius”, – sakė Skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Algirdas Jurgauskas.
Mergaitėms – sidras
Gamtoje linksmintis – ne vien pigiau. Solidesnių barų ir restoranų savininkai nenori nemalonumų, todėl rugsėjo 1-ąją girtaujančių nepilnamečių stengiasi išvengti.
„Prekybos centrai irgi bėdos nenori. Policija ne kartą tikrino. Įsitikinome, jog pardavėjos laikosi taisyklių ir reikalauja iš svaigalus norinčių pirkti jaunuolių dokumentų, patvirtinančių jų amžių”, – sakė Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos poskyrio viršininkė Violeta Lideikytė.
Tačiau ji pripažino, jog tai – ne kliūtis 18 metų neturintiems jaunuoliams gauti svaigalų.
„Jiems nuperka vyresni draugai. Mielai padeda ir benamiai, besibūriuojantys aplink prekybos centrus. Taigi mokiniai rugsėjo 1-ąją vis tiek atšvenčia – skveruose, parkuose, Jono kalnelyje. Berniukai dažniausiai geria alų, mergaitės – sidrą”, – pasakojo V.Lideikytė.
Dėl apsvaigusių mokinių ir studentų darbo turi ne vien policijos patruliai ir eismo priežiūros darbuotojai.
Ligoninėse medikai gaivina alkoholio padauginusius ir sąmonę praradusius vaikus.
Apsvaigę nusikalsta
„Sveikinčiau, jei rugsėjo 1-oji būtų paskelbta blaivybės diena. Vienos dienos akcija visuomenės įpročių nepakeis, tačiau vaikus ir suaugusiuosius privers pagalvoti, kokias bėdas atneša alkoholis”, – sakė V.Lideikytė.
Kasmet vis daugiau vaikų nusikalsta. Dažniausiai – apsvaigę.
„Klaipėdoje pernai per pirmąjį pusmetį policija sulaikė 35 viešoje vietoje girtaujančius vaikus iki 14 metų. Šiemet – jau 53. Pernai nepilnamečiai padarė 34 nusikaltimus – sužalojimus, plėšimus. Šiemet tokių nusikaltimų – 47”, – nelinksmą statistiką bėrė V.Lideikytė.
Draus net prisiliesti
Lietuvos pareigūnams labai padėtų Estijos pavyzdys. Čia rengiamos įstatymo pataisos, draudžiančios nepilnamečiams net prisiliesti prie alkoholinių gėrimų.
Šiuo metu Estijoje jaunuoliai iki 18 metų gali būti baudžiami už svaigalų įsigijimą ir vartojimą.
Tačiau tokia įstatymo formuluotė nėra tobula – su buteliu nučiuptas paauglys gali aiškinti, kad alus – ne jo, neva kažkur rado.
Todėl Estijoje įstatymą rengiamasi papildyti pataisa, draudžiančia turėti alkoholinius gėrimus – tegu ir svetimus.
Be to, siūloma uždrausti alkoholio prekybą nuo 23 iki 8 valandos.