Ūkio ministerija apsisprendė perrašyti strategiją, pagal kurią į Lietuvą ketinama pritraukti daugiau investicijų. Ministeriją įtikino prezidentūros argumentai, jog vien finansine parama investuotojams nieko nepasieksime.
„Visą investicijų programą reikia peržiūrėti. Ten iš tiesų nėra logikos tarp kai kurių dalių”, – dienraščiui „Verslo žinios” teigė ūkio ministras Vytas Navickas.
Iš viso pagal Nacionalinę investicijų skatinimo programą 2006–2008 metais ketinama išleisti 200 mln. litų. Šie pinigai turėtų būti naudojami pramonės parkams steigti, mokslinių tyrimų bazėms stiprinti, taip pat iš jų turėtų būti skiriama parama investuotojams infrastruktūrai kurti, darbuotojams perkvalifikuoti, pastatams ir įrenginiams įsigyti.
Tačiau prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Ramūnas Vilpišauskas teigia, jog ministerija turėtų ne dalyti pašalpas investuotojams, bet inicijuoti visiems rūpimų problemų sprendimą. Pavyzdžiui, siūlyti mažinti administracinę naštą, spręsti su žemės įsigijimu susijusias problemas, galbūt mažinti kai kuriuos mokesčius.
Šią savaitę R. Vilpišauskas išdėstė savo argumentus Ūkio ministerijai, ir V. Navickas sutiko, jog programą reikia taisyti. Dabar ministras nori sulaukti visų suinteresuotų šalių pasiūlymų dėl investicijų programos, įvertinti juos bei spalio viduryje teikti Vyriausybei svarstyti atnaujintą dokumentą.
Beje, iki to laiko prezidentūroje ketinama šiais klausimais surengti specialistų diskusiją bei pateikti savo siūlymus ministerijai.
Pasak R. Vilpišausko, su investicijomis susijusius klausimus ateityje turėtų kuruoti kuri nors institucija prie Vyriausybės, pavyzdžiui, Verslo sąlygų gerinimo komisija. Mat Ūkio ministerijos kompetencijos nepakaks tokiems klausimams kaip administracinės naštos mažinimas.
„Galbūt naujoji Vyriausybė turės ryžto padaryti, ko nepadarė ankstesnė. Iki šiol ši programa buvo vangiai judinama”, – teigė prezidento patarėjas.
„Lengvata kokius triskart geriau nei parama. Juk parama susijusi su formaliais kriterijais, svarstymu komisijose. Finansinė parama pavieniams subjektams iškreipia rinką”, – sakė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Vitas Mačiulis.
„Teisybė yra kažkur per vidurį. Jei, tarkim, „Samsung” norėtų ateiti į Lietuvą ir statyti čia LSD monitorių gamyklą, mums turbūt reikėtų verstis per galvą”, – svarstė „DnB Nord”0 banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
Jo nuomone, finansinę paramą galima skirti tik tiesioginėms užsienio investicijoms ir tik pagal griežtai nustatytas taisykles.