Atkutusius mašinvagius žadama išvaikyti per metus

Trejus metus mažėję automobilių vagysčių mastai šįmet Klaipėdoje nustebino šoktelėjimu į viršų. Tokių nusikaltimų skaičiaus padidėjimo neneigia ir su jais kovojantys pareigūnai.

Uostamiesčio policija įvardina kelias esmines priežastis, kodėl netekusiųjų savo transporto priemonių skaičius, palyginti su praėjusiais metais, Klaipėdoje išaugo kone dvigubai.

Tiesa, tvirtinama, kad padėtis kontroliuojama, o situacija bus ištaisyta iki kitų metų vasaros.

Skonis nepasikeitė

Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato (VPK) duomenimis, per septynis šių metų mėnesius uostamiestyje užregistruotos 178 automobilių vagystės. Tai yra 91,4 proc. daugiau nei per praėjusių metų sausį-liepą (93 vagystės).

Daugiausia mašinų nusikaltėliai pavogė 2-ojo PK, mažiausiai – 4-ojo PK aptarnaujamoje teritorijoje. Dažniausiai vagiamos transporto priemonės, stovinčios viešose vietose – kiemuose bei gatvėse. Be to, ketvirtadalis pavogtų mašinų stovėjo saugomose aikštelėse.

Nusikaltėlius, kaip ir anksčiau, itin domino vokiški automobiliai: penktadalį pavogtų mašinų sudarė „Volkswagen”, šiek tiek mažiau – „Audi” markės automobiliai.

Dažniausiai vagiamų transporto priemonių grupei priskiriamos ir „Toyota” (15 proc. vagysčių atvejų), „Mercedes-Benz” (12,5 proc.) ir BMW (12 proc.).

Kas penktas pavogtas automobilis – brangus: kai mašinos vertė yra didesnė nei 32 tūkstančiai litų, nusikaltimas priskiriamas didelės vertės turto vagystėms.

Pareigūnai nelinkę klasifikuoti labiausiai vagis dominančių mašinų pagal jų amžių. Remiantis statistika, klaipėdiečiai neteko 44 automobilių, pagamintų ne seniau kaip prieš penkerius metus, 50 mašinų – iki dešimties metų senumo ir pusšimčio, pagamintų iki 1991 metų.

Kas ketvirtame pagrobtame automobilyje buvo sumontuota signalizacija.

Krizė baigiasi

Centrinė policijos vadovybė Vilniuje suprastėjusią kriminogeninę padėtį uostamiestyje, kai šalies mastu automobilių vagysčių skaičius Klaipėdoje padidėjo 39 proc., sieja su vidinėmis policijos problemomis.

Anot Tomo Ulpio, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos viršininko, padėtis pablogėjo ne per vieną dieną. Ir esą ne dėl pareigūnų kaltės.

„Ne paslaptis, kad šiuo metu uostamiesčio Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrius dar nėra visiškai sukomplektuotas. Nors po nemalonių praėjusių metų įvykių, kai keli pareigūnai buvo nušalinti, nūdien skyrius turi naują vadą, dar trūksta pusės darbuotojų”, – „Vakarų ekspresui” sakė T. Ulpis.

Jam pritarė ir Klaipėdos VPK viršininko pavaduotojas Dainius Smatavičius: „Prieš penkis mėnesius paskyrus laikinai vadovauti skyriui Edmundą Tautavičių, naujas kolektyvas – dar formavimo stadijoje, naujiems pareigūnams reikia laiko įdirbiui, o norinčiųjų dirbti tokį darbą tikrai nėra daug. Juk mašinvagių gaudymas – vienas iš sunkesnių darbų policijoje.”

Sudomino STT

Priminsime, kad Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrių (APGTS) krizė ištiko 2005-ųjų pavasarį, kai dėl įtarimų nešvariais darbais nuo pareigų buvo nušalinti skyriaus viršininkas Rytis Nemcevičius ir tyrėjas Valdas Zavjalovas. Jų veikla susidomėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Automobilių vagišius gaudžiusius pareigūnus įskundė Transporto policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas Rimas Šarauskis.

Pastarasis tikino tarpininkavęs tarp minėtųjų pareigūnų ir 2000 metų laidos automobilio „Mercedes-Benz CL 600” netekusio verslininko, iš kurio reikalauta 18 tūkst. JAV dolerių išpirkos.

Beje, policijos kova su mašinvagiais itin sustiprėjo, kai 2003 metais APGTS vadovu tapo R. Nemcevičius, subūręs stiprią komandą. Per metus nusikaltimų atskleidimo rezultatai padidinti dvigubai.

Veikia 7 grupuotės

D. Smatavičius sako esąs optimistas. Anot jo, tikėjimas naujai suformuota mašinvagių gaudymo komanda yra pagrįstas.

Nors šįmet statistiškai automobilių skaičius šoktelėjo daugiau nei trečdaliu, 42 iš 178 užregistruotų nusikaltimų ištirti, dar 29 atskleistų vagysčių bylos jau perduotos į teismą.

Viršininko pavaduotojo teigimu, dar besiformuojančios pareigūnų komandos laukia itin sunki užduotis, mat pastaruoju metu pasikeitė ir situacija – užaugo naujoji nusikaltėlių karta, iš įkalinimo įstaigų grįžo senieji vagys.

„Be to, jeigu anksčiau koks Petras su Jonu vogė mašinas kartu, grįžę iš kalėjimo jie keičia specifiką ir, pavyzdžiui, atsiskiria vienas nuo kito. Mūsų turima informacija, šiuo metu Klaipėdoje yra susiformavusios ir veikia septynios mašinvagių grupuotės. Maža to, periodiškai į Klaipėdą atvykstą ir vagys iš kitų miestų – juos mes vadiname „gastrolieriais”, – teigė pareigūnas.

Anot D. Smatavičiaus, iki kitų metų vasaros situacija turėtų stabilizuotis – būtent tiek laiko, pasak jo, reikia, kad naujoji APGTS komanda įveiktų tris darbo pakopas.

„Dabar jau yra sukaupta būtina operatyvinė informacija ir tai didžioji dalis darbo. Juk kai sėdi kabinete ir nežinai, kas vagia, vadinasi, nevaldai situacijos. O kai informaciją valdai, renki įrodymus”, – aiškino jis.

Pašnekovo teigimu, jeigu vidutiniškai surandama pusė pagrobtų automobilių, nustatyti nusikaltimų vykdytojus pavyksta tik kas trečiu ar penktu atveju.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.