Pasaulio valstybės vėl artėja branduolinių lenktynių link

Jungtinės Tautos perspėja apie pavojus, o vis daugiau šalių nebenori paklusti didžiųjų diktatui

Baltieji rūmai vakar atmetė Irano prezidento Mahmudo Ahmadinedžado siūlymą surengti su Džordžu V.Bušu tiesioginę diskusiją televizijos eteryje. JAV mano, kad tai bandymas nukreipti dėmesį nuo Irano branduolinės programos sprendimo. Tačiau pati Amerika yra kritikuojama, kad nesilaiko tarptautinio susitarimo dėl branduolinių ginklų neplatinimo.

Dž.V.Bušas tiesioginės diskusijos nepanoro

Vakar M.Ahmadinedžadas spaudos konferencijoje antradienį pareiškė, kad yra pasirengęs vesti atvirą politinę diskusiją su JAV prezidentu tiesioginėje televizijos laidoje.

„Siūlau ponui Bušui dalyvauti tiesioginėje televizijos diskusijoje be jokios cenzūros. Per laidą kiekvienas mūsų galės paaiškinti, kokią išeitį mato iš tarptautinių krizinių situacijų. Diskusija turėtų būti be cenzūros, kad Amerikos žmonės turėtų galimybę išgirsti tai, ką mes sakome. Jie neturėtų apriboti Amerikos žmonių galimybės išgirsti tiesą”, – sakė jis per spaudos konferenciją, pranešė „Reuters”.

„Irano tauta turi teisę įgyvendinti taikius projektus branduolinėje srityje. Ji nori to, ir niekas negali tai sustabdyti”, – sakė M.Ahmadinedžadas.

Pasak prezidento, Iranas nesustabdys urano sodrinimo, net jeigu Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Kofis Ananas per būsimą vizitą į Iraną to paprašys. Irano prezidentas taip pat mano, jog mažai tikėtina, kad JT Saugumo Taryba įves sankcijas jo šaliai. „Manau, kad laikai panaudoti Saugumo Tarybą kaip įrankį praėjo”, – pareiškė jis.

„Kalbos surengti diskusijas – tik mėginimas nukreipti dėmesį nuo pagrindinio pasaulio bendrijos, ne tik JAV, susirūpinimo ir dėl terorizmo rėmimo ir jo siekio gauti priemonių branduoliniam ginklui kurti”, – antradienį pareiškė Baltųjų rūmų oficialioji atstovė Dana Perino.

Kaip savo ruožtu pažymėjo administracijos atstovas, prašęs neskelbti jo pavardės, „Irano režimas žino, ką jis turi padaryti, kad galėtų konstruktyviai bendradarbiauti su pasaulio bendrija”.

„Mes sakėme, kad esame pasirengę kalbėtis su Iranu, jeigu jis teigiamai atsakys į siūlymų paketą, kurį parengė penkios nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės ir Vokietija”, – pridūrė jis.

Iranas jaučiasi teisus

Pasak M.Ahmadinedžado, pasaulio viešoji nuomonė remia Irano branduolinę veiklą. To patvirtinimą Irano Islamo Respublika gavo iš 114 šalių – JT narių (žinoma, daugiausia arabų šalių), iš 57 šalių – Islamo Konferencijos Organizacijos narių ir iš vienuolikos šalių – Ekonominio bendradarbiavimo organizacijos narių.

„Tik kai kurios valstybės, kurios mano esančios 6 mlrd. pasaulio gyventojų nuomonės reiškėjos, laikosi kitokio požiūrio. Tačiau jų epocha jau baigėsi”, – mano M.Ahmadinedžadas.

Anot Irano prezidento, šiandien niekas negali be abejonių žvelgti į ateitį. Atotrūkis tarp turtingų ir skurstančių valstybių didėja, ginklavimosi varžybos, ginkluoti konfliktai, pasaulio turtų koncentracija ir liaudies masių nuskurdimas tapo įprastu ir kasdieniu reiškiniu, sakė jis.

Dž.V.Bušo administracijos oficialūs asmenys reiškia tvirtą JAV ketinimą pasiekti, kad Iranui būtų paskelbtos sankcijos, jeigu jis iki šios dienos nenutrauks visų urano sodrinimo darbų, kaip to reikalauja 1696-oji JT Saugumo Tarybos rezoliucija. Jau nėra abejonių, kad Iranas nenutrauks savo programos.

Nesilaiko sutarties

Austrų dienraštis „Die Presse” rašo, kad greitu laiku pasaulyje gali atsirasti apie 40 branduolinių valstybių, nes nemažai valstybių nesilaiko tarptautinių susitarimų. Viena jų – ir JAV. JT generalinis sekretorius K.Ananas prabilo apie „bombų liūtį”, jei šalys toliau pažeidinės sutartį.

„Pasaulis vėl stovi ant branduolinių lenktynių slenksčio. Ir, skirtingai nuo praeities, artimiausiu metu branduoliniai ginklai gali pasirodyti ne dviejose, o, blogiausiu atveju, keliolikoje šalių, tarp jų – „probleminėse” Azijos ir Afrikos valstybėse. Su kiekviena nauja branduoline valstybe auga pavojus, kad atominis ginklas pateks į rankas teroristams ir galų gale bus panaudotas pagal paskirtį”, – rašo dienraštis.

Tokią prognozę nulėmė įvykiai Irane ir Šiaurės Korėjoje. Tampa aišku, kad Iranas greitai įeis į „tikrų” branduolinių valstybių sąrašą. Šiaurės Korėja taip pat turi tokių ambicijų, jau atliko raketų bandymus.

Apžvalgininkai prognozuoja, kad šių dviejų valstybių pavyzdžiu gali pasekti Egiptas, Saudo Arabija, Sirija, Turkija. Iš Japonijos ir Pietų Korėjos taip pat sklinda signalai, kad jos pasirengusios analogiškai atsakyti į Šiaurės Korėjos atomines bombas.

JAV, Rusija, Prancūzija tobulina ginklus

Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis buvo sudaryta 1968 metais ir įsigaliojo 1970 metais. 1995 metais ji pratęsta neribotam laikui. Tai yra pagrindinis pasaulio tautų susitarimas siekiant branduolinio nusiginklavimo.

Pagal šią sutartį tik didžiosios branduolinės valstybės – JAV, Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Kinija – gali turėti branduolinių ginklų. Taip ir yra. Tačiau šios valstybės minėta sutartimi yra įsipareigojusios nusiginkluoti, tačiau vengia tai daryti. Dėl to, anot „Die Presse” šios šalys kritikuojamos. Be to, JAV, Rusija ir Prancūzija toliau tobulina branduolinius ginklus, kurie tapo daug efektyvesni nuo Hirosimos ir Nagasakio bombų laikų.

Kritikuojami Amerikos ir Indijos santykiai

Pasirašiusios sutartį dauguma valstybių atsisakė branduolinių ginklų ir nutraukė programas. Šaltojo karo metais tai padarė Brazilija, Argentina. Per pastaruosius 15 metų daug naujų šalių prisijungė prie sutarties, tarp jų – Baltarusija, Ukraina, Kazachstanas. Jos atsisakė ginklų, paveldėtų iš buvusios Sovietų Sąjungos. 1991 metais Pietų Afrikos Respublika atsisakė slapta gamintų šešių branduolinių įrenginių.

Tačiau iki šiol sutarties nepasirašė Indija, Pakistanas, Kuba ir Izraelis. Šiaurės Korėja 2003 metais pasitraukė iš sutarties, apkaltinusi JAV mėginant pakeisti jos politinę santvarką.

Anot austrų dienraščio, sutarties sistemą griauna JAV ir Indijos santykiai. Indija niekada nebuvo sutarties dalyvė, tačiau nuo 1974 metų turi branduolinį ginklą ir gauna paramą iš JAV savo atominės programos vystymui.

Kodėl branduolinio ginklo neatsisako minėtos penkios didžiosios valstybės? Atsakymas galėtų būti toks. Jos nebijo, kad, pavyzdžiui, Iranas panaudos branduolinį ginklą, nes tai reikštų visų pirma tos valstybės sunaikinimą.

Tačiau kyla grėsmė, kad po branduolinio ginklo panaudojimo atsakomąsias atakas surengtų Saudo Arabija, Egiptas, Turkija. Tada atominė banga apimtų visus Artimuosius Rytus. O čia – jau netoli ir nuo branduolinio karo. Apie tai ir kalba K.Ananas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.