Važiuoti dideliu greičiu – nėra sunku. Kur kas sunkiau važiuoti ne tik greitai, bet ir protingai bei saugiai
Važiavimas dideliu greičiu
Sena tiesa: daugiausia eismo nelaimių įvyksta dėl važiavimo dideliu greičiu. Greitis vairuotoją verčia įsitempti ir sutelkti visą dėmesį į kelią. Net patyrusių vairuotojų, važiuojančių 100 km/h ir didesniu greičiu, pulsas būna 20-40 proc. dažnesnis, negu jiems važiuojant 50-60 km/h. Todėl vairuotojas privalo gerai žinoti važiavimo dideliu greičiu ypatybes ir jas išbandyti praktiškai. Vien žvilgsniui nukreipti nuo vieno objekto prie kito reikia 0,15-0,33 sekundės. Per vieną sekundę vairuotojo žvilgsnis gali aprėpti ne daugiau kaip 3-6 objektų. Greitis šį skaičių dar labiau sumažina.
Todėl sumanus vairuotojas greitį moka pasirinkti atsižvelgdamas į kelio sąlygas – važiuoja greičiau, kai galima, ir lėčiau, kai būtina.
Be to, būtina išmokti nuspėti, ką gali padaryti kiti, – neleiskite savęs užklupti netikėtai.
Važiavimo greitis priklauso ir nuo eismo intensyvumo. Kuo didesnis greitis, tuo didesnė distancija tarp kolona važiuojančių automobilių. Vokietijoje atliktais tyrimais nustatyta, kad maksimalus kelio laidumas esti tada, kai transporto priemonių greičio diapazonas yra 50-60 km per valandą. Kuo didesnis greitis, tuo siauresnis matymo laukas, tai yra vadinamasis tunelio efektas (pav.).
Žinoma, kad vaizdai gali būti apgaulingi, ypač kai važiuojama dideliu greičiu, temstant arba tamsiu paros metu, pablogėjus matomumui dėl oro sąlygų, kai apakina priešpriešinio automobilio šviesos, kelio pakilimais, nuolydžiais, vingiais, kai iškreipiama perspektyva. Visais šiais atvejais priešpriešinių ir pakeleivingų automobilių distanciją ir greitį vairuotojas įvertina su didele paklaida.
Saugus greitis
Yra gausybė važiavimo greičio variantų, kiekvienas vairuotojas gali pasirinkti sau priimtiniausią. Vairuotojai, pasirenkantys greitį, labai besiskiriantį nuo vidutinio judėjimo greičio, dažniau tampa eismo įvykių dalyviais.
Didelis greitis ir dažnas jo keitimas didina skaudaus eismo įvykio galimybę. Mat netikėtai kintančio greičio sąlygomis didėja reikalavimai kitiems eismo dalyviams, jie verčiami akylai stebėti ir reaguoti į kintančią situaciją. Greitai važiuojantis automobilis naudoja daugiau kuro, daugiau išmeta dujų. Kartu didėja transporto priemonių keliamas triukšmas.
Todėl optimalaus greičio pasirinkimas yra idealus būdas siekti kompromiso tarp optimalaus kelio laidumo, eismo saugumo ir aplinkos apsaugos.
Nukrypimas nuo vidutinio greičio
Net važiuodami tuo pačiu keliu, tomis pačiomis sąlygomis vairuotojai renkasi skirtingą greitį. Jau pats greičio keitimas gali padidinti eismo įvykio riziką. Jei automobiliai rieda ta pačia kryptimi skirtingu greičiu, anksčiau ar vėliau tarp jų susidarys konfliktinė situacija. Dėl skirtingo greičio gali susidaryti automobilių spūstis, kuri didina eismo įvykio riziką.
Tyrimai rodo, kad tiems vairuotojams, kurių važiavimo greitis labai skiriasi nuo transporto priemonių srauto vidutinio greičio, rizika patekti į eismo įvykį didesnė nei tų, kurie laikosi greičio, artimo vidutiniam. Vadinasi, rizikos laipsnis patekti į eismo įvykį vairuotojui, važiuojančiam didesniu nei vidutinis greičiu, yra didesnis nei tam, kuris laikosi greičio, artimo vidutiniam. Tas pat pasakytina ir apie tuos vairuotojus, kurie važiuoja greičiu, mažesniu už vidutinį. Tada padidėja tikimybė, kad į automobilį atsitrenks iš paskos didesniu greičiu važiuojantis automobilis. Dar labiau besiskiriantis automobilių ir dviračių, traktorių, vežimų, pėsčiųjų greitis irgi padidina eismo įvykio tikimybę.
Tad išvada čia būtų viena: svarbiausia – pasirinkti saugų greitį.