Ir Klaipėdoje, ir Vilniuje traukoma pečiais dėl Žemės ūkio ministerijos inicijuotų mainų. LŽ išsiaiškino, kad vietoj kelių kabinetų visą pastatą su žeme gavo Kazimieros Prunskienės įkurtos Moterų partijos veikėja.
Žemės ūkio ministerijai priklausę žvejybos laivyno įmonės „Jūra” turto likučiai – didelis mūrinis archyvo pastatas su 20 arų sklypu – prieš mėnesį buvo išmainytas į biuro patalpas keliems valdininkams.
Vasaros pradžioje, prasidedant atostogų sezonui, kai niekas nesprendžia rimtų reikalų, iš trečio karto Vyriausybėje buvo „prastumtas” nutarimas dėl negyvenamųjų patalpų Klaipėdoje mainų. LŽ išsiaiškino, kad šis atvejis nustebino ne tik su žuvininkyste susijusius klaipėdiečius, bet ir Valstybės kontrolės vadovybę.
Po pirmojo bandymo priimti Vyriausybės nutarimą dėl mainų, pasak Valstybės kontrolės atstovų, šiuo faktu susidomėjęs valstybės kontrolierės pavaduotojas Viktoras Švedas Vyriausybei nusiuntė raštą, kad valstybė turėtų daugiau naudos, jei pastatą parduotų.
Vertės matas
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) prašymu, Algirdo Brazausko ministrų kabinetas birželio 1 dieną nutarė perduoti uždarosios akcinės bendrovės „Ekogama” nuosavybėn valstybei priklausantį ir ŽŪM patikėjimo teise valdomą administracinį pastatą Nidos gatvėje 74 (bendras plotas – 1547,24 kvadratinio metro) mainais už „Ekogamai” priklausančias negyvenamąsias patalpas Naujojoje Uosto gatvėje 8A (bendras plotas – 118,84 kvadratinio metro ir dalis požeminių automobilių saugyklos patalpų).
Mainai buvo patogūs tuo, kad beveik sutapo objektų vertė, o skirtumas neviršijo 5 proc. – teisiškai leistinos sumos. Keturaukštis apleistas namas netoli uosto su girtuoklių pamėgtais brūzgynais aplink jį ir puikiu privažiavimu buvo įkainotas 1,184 mln. litų, o biuras prestižiniame naujame pastate su požeminiais garažais – 1,128 mln. litų.
Vyriausybė nustatė, kad mainomo turto vertės skirtumas (56 000 litų) turi būti pervestas į valstybės biudžetą. Tai ir buvo padaryta, kai Klaipėdos apskrities viršininko administracija nuo liepos 21 dienos „Ekogamai” išnuomojo 77 metams nominalia 30 964 litų kaina įvertintą sklypą ir nustatė nuomos mokestį – 929 litus per metus.
Reikėjo patalpų
Uostamiestyje nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu įsteigtas Žuvininkystės departamentas į Vilnių buvo iškeltas 1994 metais. Tačiau Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą valdininkams požiūrį į jūrinę žvejybą teko keisti.
Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė LŽ teigė, kad vykdydama struktūrines permainas Žuvininkystės departamente atsižvelgė į prieš keletą metų įkurto Klaipėdos skyriaus skundą dėl patalpų trūkumo.
„Iki metų pabaigos Klaipėdoje bus įkurtas Žvejybos Baltijos jūroje departamentas, padaugės darbo vietų. Esame civilizuota Europos valstybė, reikia normalios šiuolaikiškos vietos susitikti su socialiniais partneriais, Europos Sąjungos žuvininkystės atstovais. Nuolat rengiame susitikimus tai „Klaipėdos” viešbutyje, tai kur kitur. Dabar ieškoma specialių baldų, kad galėtų sutilpti apie 20 atėjusių žmonių. Pagal mūsų planą biure dirbs departamento administracija, įsikurs jūrinės žvejybos informacijos centras, iš viso bus 5-6 darbo vietos”, – sakė ministrė.
Paklausta, kodėl žuvininkams reikėjo prabangių patalpų, kuriose nesutelpa visi darbuotojai, Prunskienė paaiškino, kad atskiro pastato nesėkmingai ieškota ilgai, gal metus. Po to kažkas pasiūlęs archyvo mainus į nuosavą biurą. Tačiau jau seniau buvo numatyta, kad už žvejybos kontrolę ir apskaitą atsakingi pareigūnai įsikurs statomo žuvų aukciono pastato antrame aukšte, arčiau žvejų. 6,5 mln. litų kainuosiančiame pastate žuvininkams planuojama įrengti 14 kabinetų ir salę susitikimams su žvejais.
Deja, išklausius šių argumentų dar sunkiau suvokti, kodėl reikėjo organizuoti mainus, juoba kad išmainytose patalpose tilps vos keli valdininkai.
Pasak ministrės, visose srityse ji siekia įtvirtinti ūkiškumą. Bet kaip mainų sandoryje atsirado „Ekogama”, Prunskienė tvirtino nežinanti, detalėmis nesidomėjusi.
Žemė nerūpėjo?
Ministrė gynėsi nieko negirdėjusi ir apie žemę. „Žemė nebuvo mainų objektas. Mes išsprendėme savo problemą remdamiesi dviejų turto ekspertų vertinimu, o žemė – ne mūsų kompetencijos klausimas. Man nepriklauso domėtis, ar adekvati sklypo nuomos kaina. Bet dabar, kai jūs ją pasakėte, pasidomėsiu. Nuomos kaina turėtų atspindėti žemės rinkos kainą”, – pritarė korespondentės minčiai Prunskienė.
Klaipėdos apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius patvirtino, kad Vyriausybėje svarstant ŽŪM pasiūlymą žemės klausimas nebuvo toks aktualus kaip patalpų vertė. Dėl kilusių abejonių du kartus Vyriausybės posėdžiuose siūlymas atmestas. Nutarimas priimtas, kai sudaryta speciali komisija, kuriai vadovauti buvo paskirtas ŽŪM sekretorius Kazys Sivickis, prieš tai apžiūrėjo ir archyvo pastatą, ir naują biurą. Komisijos nariu buvęs Rinkevičius, kaip ir kiti, sakė įsitikinęs, kad apleisto archyvo pamatai pasmukę, sienos sutrūkinėjusios. Nuspręsta, kad ekspertų sąmata, pagal kurią pastatui renovuoti reikėtų 5,5 mln. litų investicijų, atitinka tikrovę. Imtis statybų ministerijai neatrodė gera išeitis, nes Žuvininkystės departamentui patalpų reikia kuo greičiau.
Dabar Rinkevičiui atrodo, kad valstybei vertėjo sutvarkyti pastatą, nes daugėjant valstybinių įstaigų ir valdininkų, Klaipėdoje jiems trūksta patalpų.
Paslaptinga veikla
Apskrities viršininkas, kaip ir ministrė, teigė nieko nežinantis apie bendrovę „Ekogama”, ir neprisiminė žemės nuomos sutarties smulkmenų. Sutartį rengusi specialistė Kristina Žiukienė paaiškino, kad sklypas išnuomotas nekomercine kaina remiantis Vyriausybės nutarimu.
Pagal dokumentus sklypo vertė – 386 tūkst. litų. Pagal teritorijos detalųjį planą pastatas skirtas visuomeninei ir administracinei veiklai, todėl visuomeninės paskirties sklypo žemės nuoma yra pigi – mažiau nei tūkstantis litų per metus. Jei „Ekogama” sumanytų keisti sklypo paskirtį, Žiukienės tikinimu, sutartį apskritis turėtų peržiūrėti.
Specialistė nenoriai atskleidė, kas pasirašė „Ekogamos” sutartį ir koks bendrovės adresas. Tačiau nuvykus į buvusios gamyklos „Sirijus” teritoriją Vilniaus plente pavyko aptikti tik bendrovės pėdsakus. Objekto administratorės užuominos apie prieš dešimtmetį buvusius nuomininkus, norėjusius utilizuoti neonines lempas, padėjo surasti „Ekogamos” direktorę Nedą Nemirovienę, ekologinių tyrimų bendrovės „Ekosistema” inžinierę.
Netikėtai paklausta, kokią visuomeninę veiklą „Ekogama” ketina plėtoti įsigytame pastate, moteris sutriko ir kategoriškai atsisakė kalbėti apie mainus, teigdama, kad visuomenei apie tai bus paskelbta gal po kokio mėnesio.
„Ekosistema” Klaipėdoje siejama su mokslininkės, Klaipėdos universiteto dėstytojos Astos Lapinskienės vardu. Prieš dešimtmetį ji buvo Moterų partijos, kurią buvo įkūrusi ir kuriai vadovavo Prunskienė, Klaipėdos skyriaus pirmininkė, bet nepatekusi į Seimą iš politikos pasitraukė.
Prunskienė tikino, kad ŽŪM sandoris su „Ekogama” ir jau seniai nutrūkęs jos bendravimas su Lapinskiene neturi jokio ryšio, o skandalą dėl mainų, jos manymu, kelia politiniai oponentai.
Lapinskienė kalbėti apie pelningą sandorį nepanoro. Vos spėjus pasakyti, kokiu klausimu LŽ domisi, verslininkė pareiškė, kad jokių komentarų nebus. „Esu privatus asmuo, prašau man netrukdyti gyvenimo. Jūs supratote?” – pakeltu tonu rėžė Lapinskienė ir padėjo telefono ragelį.