Pernelyg patikliems šeimininkams ir laikino būsto ieškantiems gyventojams geriausias būdas apsidrausti nuo vagysčių ir apgaulių – legali nuoma
Nesumokėti nuomos, komunalinių patarnavimų bei kitų paslaugų mokesčiai, dingstantys namų apyvokos reikmenys, triukšmas ir netvarka – vieni dažniausių rūpesčių, užklumpantys būsto nuomotojus. Tačiau kartais ne ką mažiau nuo šeimininkų nukenčia patys nuomininkai.
Pagalba būtų efektyvesnė
Pranešimų apie incidentus, susijusius su netvarkingais nuomininkais, policijos pareigūnai teigia sulaukiantys kone kasdien. Sudėtinga atsakyti, kas rūpesčių sukelia daugiau: akademinis jaunimas ar vyresnioji karta, galinti apsigyventi tik išsinuomotame kambaryje ar bute. Vis dėlto teisėsaugininkai vieningai pataria, kad, artėjant studentų antplūdžiui į Kauną, gyventojams, ketinantiems išnuomoti dalį arba visą gyvenamąjį būstą, derėtų atsakingiau apgalvoti savo veiksmus ir ryžtis sudaryti oficialią nuomos sutartį. Būtent toks dokumentas suteiktų kur kas daugiau galių ne tik teisėtiems šeimininkams, bet ir į jų pagalbos prašymus reaguojantiems policijos pareigūnams.
Santakos policijos komisariato viršininko pavaduotojas Artūras Jusas pastebėjo, kad dažni atvejai, susiję su nuomininkais, tačiau pagalbos kartais tiesiog neįmanoma suteikti. Neoficialiai išnuomotų būstų šeimininkai, neturėdami jokių sutarčių, nesugeba įrodyti, kad jų nuomininkai pridarė žalos. Paprastai tai būna nesumokėti mokesčiai už įvairias paslaugas ir netgi nuomą, tačiau pasitaiko atvejų, kai išsikraustydami nuomininkai pasiima ir šeimininkų daiktus.
A.Jusas sako, jog kartais pakanka šeimininkams vien tik perspėti nuomininkus, kad apie jų keliamus rūpesčius informuota policija, o kartais prireikia apsilankyti gyvenamosios vietos apylinkės inspektoriui. Tačiau dažnai pasitaiko atvejų, kai į incidento vietą vyksta ir visas policijos pareigūnų ekipažas, kartais turintis taikyti netgi prievartos priemones ar surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.
„Raginčiau žmones tvarkyti nuomos reikalus legaliai. Nors ir mažiau nuompinigių liktų, tačiau įstatymiškai šeimininkai būtų apsidraudę nuo daugelio atvejų ir jaustųsi saugesni”, – konstatavo A.Jusas.
Populiarėja nuomotojų apgaulė
Tuo tarpu Dainavos policijos komisariato viršininkas Egidijus Kriaučionis sako, kad pastaruoju metu užregistruotas ne vienas atvejis, kai sukčiai, apsimesdami šeimininkais, apgauna ir pačius nuomininkus. Neretai plėšikų kvartalu tituluojamame mikrorajone šeimininkais prisistatantys asmenys kone iš karto keliems kandidatams pademonstravę tariamai norimą išnuomoti butą, surenka nemenkas pinigų sumas ir pradingsta lyg į vandenį. Per praėjusią savaitę į policiją kreipėsi pora nukentėjusiųjų, tvirtinusių, kad sumokėjo pinigus už būsto nuomą keliems mėnesiams į priekį, tačiau žadėtų buto raktų taip ir nesulaukė. Dėl pastarųjų įvykių pareigūnai teigė pradėję ikiteisminius tyrimus.
Kalbėdamas apie nuomininkus, E.Kriaučionis sakė, jog dažniausiai į policiją kolektyviai kreipiasi gyventojai, kuriems ramybės neduoda kaimynystėje butus išsinuomoję triukšmadariai. Apie panašius incidentus antrino ir Žaliakalnio policijos komisariato viršininko pavaduotojas Sergejus Kalinkinas, suskaičiavęs, kad per savaitę pastarųjų sulaukiama apie tris. Pasak pareigūno, pirmiausiai stengiamasi sutramdyti nepaklusnius lėbautojus, o po to, greitai išaiškinus, įspėjimų sulaukia ir teisėti būsto šeimininkai. Tuo užsiima apylinkių inspektoriai. Jei vis tik ramybės nesulaukiama, administracinio teisės pažeidimo protokolai už viešosios tvarkos trikdymą tampa drausminančia priemone abiem pusėms. Pareigūnas sako, kad policija neretai tampa paskutine viltimi nuo chaoso neapsikentusiems gyventojams: „Kaimynai dažniausiai turi buto šeimininkų koordinates ir apie nuomininkų keliamą netvarką pirmiausiai praneša pastariesiems, o jei tai nepadeda, tuomet jau kreipiasi į policiją”.
S.Kalinkino nuomone, vis tik dažniausi triukšmadariai yra asmenys iki trisdešimties metų amžiaus, nes vyresni paprastai būna labiau linkę įsigyti nuosavą būstą, nei tapti nuomininkais. Tad pareigūnas linkęs manyti, kad vyresniosios kartos atstovai į neatsakingų nuomininkų ratą patenka kur kas rečiau.
Nedrįsta kreiptis į policiją
Vienintelis mikrorajonas, kuriame pranešimų, susijusių su nuomininkais, beveik neužregistruojama – Kauno miesto centras. Čia esančio policijos komisariato viršininkas Gintautas Dirmeikis patikino, kad tokie reiškiniai jo vadovaujamoje įstaigoje tikrai nėra kasdieniai: „Mūsų prižiūrimoje teritorijoje būsto nuomos kainos yra gerokai aukštesnės nei „miegamuosiuose” rajonuose, todėl čia įsikurti gali ne bet kas. Galbūt tai ir nulemia, jog netenka skirti ypatingo dėmesio laikinųjų gyventojų bei nuomotojų problemoms”.
Paklausti, kodėl pranešimai dažniausiai gaunami iš aplinkinių gyventojų, o padėtimi išnuomotame gyvenamajame būste nesirūpina tikrieji jo šeimininkai, „Kauno dienos” kalbinti pareigūnai vienbalsiai atsakė, kad nelegaliai nuoma besiverčiantys gyventojai dažnai nedrįsta prašyti policijos pagalbos dėl ypatingos priežasties: teisėsaugininkai pradėjo bendradarbiauti su Valstybine mokesčių inspekcija. Abipusiu susitarimu, policijos pareigūnai, turintys informacijos apie nelegaliai išnuomotus būstus, nepaisant to, ar jų šeimininkai nukentėję nuo nuomininkų, ar ne, privalo pranešti apie tai mokesčių inspekcijai. Pareigūnai mano, kad nukentėjusieji nedrįsta pranešti apie nusikaltimus policijai, nes antraip jie patys būtų nubausti, o tai jau daugelio laikoma kone dviguba nelaime.
Mokesčiai gali padėti
„Kauno dienos” kalbintas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvinės kontrolės skyriaus vedėjas Antanas Gabalis patvirtino, kad nelegalia veikla užsiimantys būsto nuomotojai gali užsitraukti baudą pagal vieną iš Administracinio teisės pažeidimo kodekso punktų nuo 500 iki 1000 litų. Pareigūnas pabrėžė, kad besiverčiantieji nuoma, privalo įregistruoti individualią veiklą arba įsigyti verslo liudijimą. Pastarasis dokumentas vienam mėnesiui kainuotų apie 60 litų, tačiau be jo gyventojai turėtų mokėti ir panašią sumą privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Vis dėlto A.Gabalis suskaičiavo, kad daugiausiai būsto nuoma verčiasi pensininkai, kuriems Valstybinė mokesčių inspekcija taiko specialias nuolaidas, siekiančias iki 50 proc. Šie gyventojai, norėdami legalizuoti būsto nuomą, per mėnesį išleistų vos 30 litų, kadangi privalomojo sveikatos draudimo įmokų jiems mokėti nereikės.
Pasiteiravus, kiek nelegaliai nuoma užsiimančių gyventojų nubaudžiama per metus, A.Gabalis teigė, kad juos galima suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų, nors pranešimų apie tokią veiklą netrūksta. Pasak pareigūno, teismuose šeimininkai pradeda įrodinėti, jog jų nuomininkai buvo tiesiog giminaičiai ar draugai. Tačiau negana to, kartais pasitaiko netgi kurioziškų atvejų, kai nuo ilgapirščių nukentėję būsto savininkai, netgi juos apšvarinusius laikinuosius gyventojus ima vadinti savo artimaisiais – išsigandę atsakomybės mokesčių inspekcijai, tik ką buvę priešai staiga tampa draugais.
„Čia daug kas priklauso ir nuo teisėsaugininkų atliekamo ikiteisminio tyrimo, nes jei nepavyksta įrodyti, kad iš tariamų nuomininkų šeimininkai gavo kažkiek pinigų, visas procesas tiesiog nutrūksta”, – kalbėjo A.Gabalis.
Galiausiai mokesčių inspekcijos atstovas, antrindamas policijos komisariatų vadovų nuomonėms, paragino, kad gyventojai pasiryžtų legalizuoti savo nuomos verslą, kadangi tai, anot jo, atlaisvintų rankas pareigūnams, kurių pagalbos neretai prireikia savininkams, nepajėgiantiems kovoti su netvarkingais nuomininkais.
Tomas Jarusevičius