Prasideda antras laivų pjaustymo raundas. Žvejai, norintys pasitraukti iš verslinės žvejybos, jau gali teikti paraiškas, pagal kurias Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) spręs, ar skirti jiems išmokas už supjaustyti atiduodamus laivus. Paraiškos bus priimamos dvi savaites nuo rugpjūčio 28 dienos.
Visą šią vasarą Lietuvos žvejai buvo palikti nežinioje. Nerimavo dėl būsimojo šaukimo teikti paraiškas laivams pjaustyti, nes nebuvo tikri, kam Žemės ūkio ministerija teiks prioritetus, ar užteks išmokoms pinigų, negalėjo apsispręsti, ar remontuoti laivą, ar tikėtis kompensacijos už jo supjaustymą.
Lūkuriavo, nes vasarą draudžiama gaudyti pagrindinį verslinės žūklės Baltijos jūroje laimikį – menkes. Tačiau artėjant rudeniui, nesulaukę konkrečios informacijos dėl laivų pjaustymo, dauguma žvejų ėmė ruošti laivus naujam sezonui. Nerimauta dėl to, kad laivo remontui reikia apie 50 – 70 tūkst. Lt. Jeigu bus galimybė jį atiduoti į metalo laužą, remontui išleisti pinigai nueis per nieką. Situacija pasidarė šiek tiek aiškesnė tik pastarosiomis dienomis.
Nemaža dalis žvejybos įmonių vos ne vos galą su galu suduria. Pasitraukti iš verslinės žvejybos gaunant kompensaciją – vienintelė nuostolius padengianti išeitis. Po pirmojo NMA šaukimo pasitraukti iš verslinės žūklės Baltijos jūroje, atiduodant laivus supjaustyti, žvejai sulaukė solidžių išmokų. Pernai į metalo laužą atiduota 20 Baltijos jūroje žvejojusių laivų, jų savininkams išmokėti 26 mln. litų.
Būsimas pinigų mokėjimas už supjaustytus laivus šią vasarą buvo apipintas įvairiausiais gandais. Žmonės baiminosi, nes pasigirdo gandų, kad ir Atlanto vandenyne žuvis gaudančių lietuvių tralerių savininkai irgi pretenduoja į kompensacines išmokas.
Artėjant antrajam šaukimui būgštauta, jog UAB „Baltlanta” ketina pateikti supjaustyti vieną savo okeaninį laivą. Už jį ši kompanija galėtų gauti apie 16 mln. litų, tad bijota, kad Baltijos jūros žvejams nebeliks lėšų.
Atlante žvejojančių tralerių savininkai turi ir Baltijos jūroje plaukiojančių laivų, tad jų interesai susipynę. Jie neslepia, kad irgi norėtų gauti paramą.
Be minėtų faktų, nenutyla kalbos apie korupciją Europos Sąjungos (ES) lėšas skirstančioje Nacionalinėje mokėjimo agentūroje. Sakomama, kad NMA tarnautojai nedviprasmiškai siūlo padidinti laivo vertę ir pasidalinti tam tikra gautos išmokos dalimi. Žinia, kad gandai be pagrindo neatsiranda.
Reikia 20 milijonų
Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila sakė, kad jie paskaičiavo, jog, norint patenkinti visas paraiškas, reikės dar maždaug 17 mln. litų.
O, anot Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininko Algirdo Aušros, maždaug dvidešimčiai laivų užtekti turėtų apie 20 mln. Lt. Manoma, jog 2007 metais dar 10 laivų bus atiduota supjaustyti.
Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje departamento direktorius Vaclovas Petkus teigia, kad ministerija galės numatyti, kiek lėšų reikės iš viso, ir pinigus nukreipti iš kitų programų tik tada, kai visi žvejai pateiks paraiškas.
Pasak V. Petkaus, konkrečiai laivų pjaustymui nepanaudotų lėšų yra likę tik 6,8 mln. litų. Tačiau tiek patys žvejai, tiek departamento atstovai diskutuoja, kad papildomas finansavimas būtų paskirtas iš kitiems projektams (kaip laivų renovavimas ir t. t.) skirtų ir nepanaudotų pinigų.
Šiuo metu, anot A. Petkaus, ministerija pirmenybę teikia Baltijos jūroje menkes gaudantiems laivams. Net ES dokumentuose prioritetas skiriamas Baltijos jūros žvejybos pajėgumų subalansavimui su menkių populiacija.
Ne Baltijos jūroje žuvis gaudančių laivų savininkai taip pat gali tikėtis finansinės paramos, tačiau tik sutvarkius Baltijos jūros žvejybos laivyną.
Žemės ūkio ministerijos pozicija šiuo klausimu yra aiški. Žvejybinis laivas privalo būti rentabilus, geros techninės būklės. Taip pat svarbus jų skaičius Baltijos jūroje, kad kvotų užtektų socialiniai ir ekonominei gerovei.
„Skundų visada buvo ir bus”, – mano A. Aušra. Peikti žvejai gali nebent ministeriją, kuri laiku nepateikė informacijos, nors žadama buvo dar gegužę paskelbti, nuo kada bus priimamos paraiškos laivams pjaustyti.
Kita vertus, žvejai dėl informacijos trūkumo pirmiausiai turėtų skųstis savo asocijuotoms struktūroms.
Menkes gaudys 20 laivų
ES pinigus pjaustyti laivams skiria ne šiaip. Ši priemonė taikoma siekiant išsaugoti mažėjančius žuvų išteklius, nes norima subalansuoti žvejybos pajėgumus su žuvų ištekliais (konkrečiai Baltijos jūros menkių populiacija). Tarp 2004 – 2006 metų ES bendrojo programavimo dokumento prioritetų išskiriamas Baltijos jūros menkių populiacijos išsaugojimas.
Kadangi Baltijos jūroje pelningiausia gaudyti menkes, todėl šios rūšies laimikis neretai sudaro kone 80 proc. Lietuvos žvejų pajamų. A. Aušra teigė, kad dėl beveik 2 kartus išaugusių kuro kainų, taip pat dėl laivų techninių galimybių išsilaikyti, gaudant kitas žuvis, yra neįmanoma. Visiškai užpildyti Lietuvos rinką silkėmis, brėtilngiais ir panašiomis žuvimis užtektų dviejų laivų, dirbančių ištisus metus.
Gaudančių menkes laivų ateityje liks apie 20 ir pelningai veiklai jiems turėtų užtekti metinės Lietuvos menkių kvotos.