Dėl emigracijos į kitas Europos Sąjungos šalis proporciškai didžiausius demografinius nuostolius iš visų Rytų Europos šalių patyrė Lietuva, iš kurios kitur išvyko dirbti maždaug 100 tūkst. žmonių, arba 3 proc. visų gyventojų, rašo Didžiosios Britanijos dienraštis „Financial Times”.
„Bet politinis poveikis dar didesnis yra Latvijoje, iš kurios išvyko 50 tūkst. žmonių, arba 2 proc. visų gyventojų. Latvija, kitaip nei Lietuva, turi didelę etninę rusų mažumą, todėl latviai baiminasi, kad vieną dieną rusų skaičius pranoks latvių”, – rašo laikraštis.
Rytų europiečiai iš naujųjų ES narių, anot „Financial Times”, vertina emigraciją, kaip galimybę susirasti darbą, sutaupyti pinigų ir pasinaudoti proga pamatyti pasaulį. Bet Vakarų Europos gyventojai į emigrantus žvelgia dvejopai – tai pigios darbo jėgos šaltinis, bet taip pat ir grėsmė prarasti darbą.
Vis dėlto Europos Komisija tvirtina, kad bendras emigracijos poveikis yra teigiamas, nes prisideda prie ekonomikos augimo ir užpildo tuščias darbo vietas.
Tačiau kol kas ES senbuvės nenoriai priima migrantus iš Rytų Europos. 2004 m. tik Didžioji Britanija, Airija ir Švedija jiems atvėrė duris. Šiemet Ispanija, Italija, Portugalija ir Suomija sušvelnino suvaržymus, o Prancūzija ketina tai padaryti palaipsniui.
Tačiau, kaip rašo britų dienraštis, ir griežtai darbo jėgos judėjimą iš Rytų Europos kontroliuojančios šalys įsileidžia šių valstybių emigrantus. Vokietija pasižymi liberalia trumpalaikių darbo leidimų išdavimo tvarka, nes ES naujokių gyventojams kasmet išdalina maždaug po 500 tūkst. leidimų, daugiausia – lenkams.
Po 2004 m. Didžioji Britanija susidūrė su didžiausia per visą istoriją imigracijos banga – iš Rytų Europos atkeliavo 600 tūkst. žmonių. Tačiau lyginant pagal šalies gyventojų skaičių, daugiausia imigrantų priėmė Airija – į 4 milijonus gyventojų turinčią valstybę atvyko 200 tūkst. imigrantų.
Tačiau, pažymi „Financial Times”, šie skaičiai neatskleidžia tikrojo imigrantų tose valstybėse skaičiaus vienu metu, nes valdžia paprastai skaičiuoja atvykusiuosius, bet ne išvykusiuosius.
Vis dėlto kai kurie atvykėliai, anot dienraščio, svečiose šalyse gali likti ilgiau nei planavo. Didžiojoje Britanijoje vis daugiau Rytų Europos gyventojų įsikuria nuolatiniuose būstuose, augina vaikus ir kitais būdais įsitvirtina šalyje.
Ateities migracijos srautai priklausys nuo Rytų Europos ekonomikos vystymosi. Jei ji augs, nedarbas kris ir pragyvenimo lygis vysis Vakarų Europos standartus, todėl migracija sulėtės, rašo „Financial Times”.