A.Sireikos planas „x” – nei gynybos, nei puolimo

Ar tai galima pavadinti krepšiniu? Nežinau… Tragiškose rungtynėse su ispanais nemačiau nei plano „x”, apie kurį kalbėjo treneriai, nei gynybos, nei komandinio puolimo. Tik klaidas.

Pasaulio krepšinio čempionate duobių ir banguoto žaidimo neišvengusi Lietuvos rinktinė buvo sutrypta galingai šiame turnyre atrodančios Ispanijos komandos. Liūdna, bet, manyčiau, dėsninga.

Daug momentų šiose rungtynėse paliko labai nemalonų įspūdį. Pirmiausia kiaura gynyba. Labai nustebino trenerių sprendimas nuo pat rungtynių pradžios taikyti zoninę gynybą – ispanai tuo pasinaudojo ir taikliais tritaškiais iš karto atitrūko.

Antra. Beviltiškas puolimas. Kiek teko skaityti, treneriai prieš runtgynes akcentavo, jog reikia atakuoti tik „paruoštais metimais”. Šiandien ir vėl to nematėme – atakos buvo neparuoštos, nelogiškos ir, žinoma, netaiklios.

Trečia. Nepaaiškinamas startinis penketas. Manau, vienintelis treneris A.Sireika galėtų paaiškinti, kodėl į startinį penketą nebuvo įtrauktas A.Macijauskas. Nuo atsarginių žaidėjų suolelio pakilęs rinktinės lyderis tik blaškėsi aikštėje – 0 taškų, 5 klaidos. Bet svarbiausia, jog A.Macijauskui niekas net nebandė sukurti progos metimui. Kodėl? Todėl, kad nebuvo jokio žaidimo plano.

Ketvirta. Rungtynių pabaiga. Labai nemaloniai nustebino vaizdas ketvirtajame rungtynių kėlinuke – žaidėjai nuleido rankas, nerodė kovingumo. Jei jau nebegali žaisti dėl rezultato, žaisk dėl garbės.

Šiuos pagrindinius lietuvių trūkumus varžovai išnaudojo su kaupu. Bėda ta, kad Lietuvos krepšininkai nesugebėjo ispanams įvaryti baimės jausmo. O reikėjo labai nedaug – rungtynių pradžioje išlyginti rezultatą, pristabdyti ispanų puolimo mašiną ir parodyti, kad nebūsime lengvas grobis. Taiklūs tritaškiai rungtynių pradžioje psichologiškai nuramino ispanus ir juos sustabdyti tapo praktiškai neįmanoma.

Taip, reikia pripažinti: Ispanija – viena stipriausių komandų čempionate – joje rungtyniauja talentingi krepšininkai P.Gasolis, J.C.Navarro, M.Calderonas, J.Garbajosa. Ši komanda man primena Brazilijos futbolo rinktinę prieš kelis dešimtmečius – mes įmušime kiek norėsime, jūs – kiek galėsite.

Bet negalima lietuvių blogo žaidimo pateisinti varžovų pajėgumu. Rinktinė neturėjo ir neturės žaidimo plano. A.Sireikia neturi net poros ėjimų į priekį. A.Sireikos nuomonę jau žinome – jam rinktinės branduolio, smogiamosios jėgos nereikia. Tačiau paklauskime pačių žaidėjų, kokia jų nuomonė šiuo klausimu? Lietuvos rinktinėje, kaip praėjusį sezoną buvo ir „Žalgiryje”, nėra improvizacijos ir tvarkos.

Per visą čempionatą tik rungtynes su Italija galiu prisiminti su malonumu – tada vyrai puikiai dirbo gynyboje ir tai pasiteisino. Tai buvo vienintelis kartas, kai mačiau žaidimo, tiksliau gynybos, sistemą.

Juo toliau, juo neaiškesnė man A.Sireikos krepšinio filosofija. Šią savaitę viename interviu treneris teigė, kad priimdamas sprendimą, jis net nežino, kodėl tai daro. Na, atsiprašau, bet kiekvienas sprendimas turi būti paremtas tam tikra logika. Čia jau šnekėjimas ne į tą pusę. Tai – tas pats, kai moteris nori pagimdyti vaiką, tačiau nežino, nuo kurio vyro!

Blogai štai kas – A.Sireika pakankamai ilgai buvo parankus Kauno „Žalgirio” klubo vadovams, jis yra labai parankus ir Lietuvos rinktinės rėmimo fondo direktoriui A.Pavilonui. Tegu neįsižeidžia už mano kritiką, tačiau jei tai tiesa – nuryk, jei ne – nusispjauk ir toliau dirbk.

Po tokių rungtynių kyla klausimas – ką veikia Lietuvos krepšinio federacija, jei negali suburti į rinktinę geriausių Lietuvos krepšininkų. O dar prieš čempionatą viešai ir garsiai buvo iškeltas tikslas – patekti į stipriausiųjų ketvertuką. Reikia pripažinti, kad Lietuvos rinktinė nebepriklauso pasaulio krepšinio elitui.

Liko dar dvejos rungtynės. Nežinau, ar įmanoma pagerinti rinktinės žaidimą, tačiau labia norėčiau, kad žaidėjai kovotų ir užbaigtų šį čempionatą garbingai.