Be vairavimo instruktoriaus – nė iš vietos

Net ir geriausiai automobilį valdantis būsimasis vairuotojas privalo lankyti praktinio važiavimo kursus

Vairuotojo pažymėjimas dažnai tampa vos tik pilnametystės sulaukusio jaunuolio būtinu atributu. Beje, pastaruoju metu tai parodo ir savotišką prestižą, mat beveik tūkstantį litų kainuojantis malonumas kartkartėmis ne kiekvienam būna įperkamas. Vairuotojų rengimo įstaigų atstovai neslepia, kad visos kainos meškos dalį sudaro praktinio vairavimo mokymas, kurio išvengti neįmanoma.

Eksterno tvarka – tik teorijai

Į „Kauno dienos” redakciją kartkartėmis besikreipiantys skaitytojai klausia, kodėl savarankiškai vairuoti transporto priemonę išmokę asmenys negali išvengti brangiai kainuojančių praktinio vairavimo pamokų ir iškart mėginti savo jėgas – laikyti vairavimo egzaminą. Ne paslaptis, kad tokiu atveju ypač smarkiai sumažėtų vairuotojo pažymėjimo įgijimo išlaidos. Paprašytas pakomentuoti pastarojo meto situaciją, vienos seniausių Kauno vairuotojų rengimo mokyklos „Auto ABC” direktoriaus pavaduotojas Visvaldas Petrulis paaiškino, kad eksternu galima laikyti tik teorijos egzaminą, jam pasirengus savarankiškai. Tuo tarpu visi norintieji gauti vairuotojo pažymėjimą vairavimo įgūdžių privalo mokytis su profesionaliais instruktoriais.

„Jei asmuo turi ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, jis gali savarankiškai išmokti teoriją ir pasirengti valstybiniam egzaminui. Tokia eksterno tvarka yra numatyta valstybinėje įmonėje „Regitra”. Tačiau vairavimas yra privalomas. Pavyzdžiui, norint įgyti teisę vairuoti lengvąjį automobilį bei gauti tą patvirtinantį B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, privaloma su instruktoriumi praleisti prie vairo ne mažiau kaip dvidešimt valandų. Šie reikalavimai yra griežti ir neišvengiami”, – dėstė V.Petrulis.

V.Petrulis užtikrino, kad privalomas praktinis važiavimas anaiptol nėra vairuotojų rengimo mokyklų sumanytas vieningas susitarimas. Pasak jo, tokias taisykles griežtai reglamentuoja Susisiekimo ministerijos parengti Kelių transporto priemonių vairuotojų rengimo nuostatai, įsigalioję dar 2000-aisiais. Būtent šiuo dokumentu vadovaujasi visos įstaigos, užsiimančios būsimųjų vairuotojų apmokymais.

„Auto ABC” direktoriaus pavaduotojas teigė manąs, kad tokie griežti nuostatai buvo priimti atsižvelgus į kitų Europos Sąjungos valstybių sukauptą patirtį. Be to, jau tapo vieša paslaptimi, kad Lietuva užima beveik paskutinę vietą pagal ypač didelį avaringumą keliuose, todėl bet kokios priemonės, galinčios sušvelninti šiuos kraupius rodiklius, lyg ir tapo pateisinamos.

Pašnekovas prasitarė, kad yra nemaža tikimybė, jog vairuotojų rengimo tvarka gali ir dar labiau sugriežtėti: „Egzaminai tampa vis sudėtingesni, tad jei teoriją dar galima išmokti savarankiškai, tai vairavimo egzamine be instruktoriaus beveik neapsieinama”.

Papildomos pamokos nekenkia

„Tai, kad anksčiau savo atžalas vairavimo mokydavo atitinkamą stažą ir patirtį turintys tėvai, draugai ar artimieji, tikrai nebuvo blogai. Manau, kad ir dabar nė viena vairuotojų mokykla nėra priešiškai nusistačiusi dėl tokios galimybės. Tačiau dabartiniai reikalavimai kategoriškai nurodo, kad mokomajame automobilyje turi būti įrengti papildomi sankabos ir stabdžio pedalai, o greta mokinio sėdintis asmuo privalo turėti specialų instruktoriaus pažymėjimą, – kalbėjo V.Petrulis, prasitaręs, kad atokiau esančioje uždaroje vairavimo mokyklos aikštelėje net ir dabar retkarčiais, kiek nusižengdami taisyklėms, kartu su tėvais atvyksta jaunieji vairuotojai dar geriau išlavinti pirmuosius vairavimo įgūdžius. – Galiausiai reikia pripažinti ir tai, kad norinčiųjų mokytis vairuoti šiuo metu yra tiek daug, jog kartais pritrūksta ir instruktorių. Vis tik stengiamės, kad tai atliktų kvalifikuoti specialistai, tad bet kuris mokantis vairuoti tokiam darbui netinka”.

Pašnekovas sakė, kad bet kuris žmogus gali mėginti parengti automobilį, tinkamą mokyti vairuoti, tačiau čia pat pridūrė, kad tam reikės atlikti papildomas ekspertizes ir kitas būtinas procedūras, todėl finansiškai toks entuziazmas taptų nuostolingas.

Ilgametę darbo patirtį vairuotojų rengimo srityje turintis V.Petrulis pripažino, kad ankstesnė situacija, kai be instruktoriaus būsimuosius vairuotojus mokydavo ir jų aplinkos žmonės, būdavo kone palankesnė. Įvertinę sukauptą informaciją, mokytojai teigia priėję prie bendros išvados, kad pirmuosius vairavimo įgūdžius vis dėlto pradedančiajam turėtų suteikti patyręs instruktorius, o vėliau gali prisijungti ir kiti pakankamą vairavimo stažą turintys pagalbininkai.

„Pasižiūrėkime, kiek vairuotojų turi savotišką ydą – pirmiau spaudžia sankabos pedalą, o tik po to stabdį. Tai yra blogai, nes pirmiausia reikia stabdyti, o tik po to išminti sankabą. Jei taip išmoko neva patyrę vairuotojai, po to pakeisti tokius klaidingus veiksmus būna jau sudėtingiau”, – pasakojo V.Petrulis.

Vairavimas – pusė kursų kainos

Viena akademinė valanda praktinio vairavimo Kauno vairavimo mokyklose kainuoja nuo dvidešimties iki trisdešimties litų. Tad suskaičiavus, kad kiekvienas mokinys privalo prie vairo su instruktoriumi praleisti mažiausiai dvidešimt valandų, matematika tampa pakankamai aiški: vien tik vairavimas kainuoja 400-600 litų, o tai sudaro mažiausiai pusę visos vairuotojų rengimo kursų kainos.

Pastaruoju metu visas pasirengimas vairavimo egzaminams vidutiniškai kainuoja nuo aštuonių šimtų litų. Tačiau būsimieji vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį, kad teorijos ir praktikos egzaminams laikyti valstybinėje įmonėje „Regitra” dar prireiks daugiau nei šimto litų. Be to, prie bendros kainos prisideda pirmosios pagalbos kursų klausymas ir sveikatos pažymėjimas, todėl iš viso būsimieji vairuotojai turės sumokėti beveik tūkstantį litų.

V.Petrulis tikino, kad daugeliui besimokančiųjų vairuoti smarkiai trūksta vairavimo įgūdžių. Pasak specialisto, nemaža dalis bent jau teoriškai žino pagrindinius mašinos valdymo ypatumus, tačiau jiems atsisėdus prie vairo išryškėja akivaizdi praktikos stoka.

„Laikyti egzamino mokinį išleidžiame tik įsitikinę, kad jis sugeba deramai valdyti automobilį. Jei to nepavyksta pasiekti, mokymus tęsiame toliau. Pasitaiko, kai pirmąkart gyvenime prie vairo sėdantys žmonės iš anksto užsisako ne privalomas dvidešimt akademinių valandų vairavimo, bet kartais net ir dukart daugiau. Kam išmesti bereikalingai daugiau nei aštuoniasdešimt litų vairavimo egzamino perlaikymui, jei galima tinkamai pasirengti kiek daugiau pasivažinėjus su instruktoriumi. Juk taip išvengiama ir nereikalingo streso neišlaikius egzamino”, – sakė V.Petrulis.

Situacija prastėja

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos viršininkas Alfonsas Tarasevičius, paklaustas, ką mano apie dabartinę vairuotojų rengimo tvarką, sakė kol kas negalįs pasidžiaugti ja: „Dabar keliuose situacija dar tragiškesnė. Suprantama, kad kaskart vis daugėja vairuojančiųjų ir pačių automobilių, tačiau nematyti jokio poslinkio teigiama linkme”.

„Sakoma, kad dabar važiuoti moko tik geriausi instruktoriai, bet man ir pačiam tenka pastebėti, kaip plačioje gatvėje mokomieji automobiliai, esant laisvai pirmajai eismo juostai, lėtai važiuoja antrąja ar net trečiąja, taip trukdydami eismą, – savo nuomonę išdėstė A.Tarasevičius. – Kodėl neleisti mokyti artimiesiems? Jei vairuotojas turi pakankamą stažą ir nėra pasižymėjęs kelių chuliganas, tai kodėl gi jis negali pamokyti savo vaiko ar artimo žmogaus saugioje vairuoti automobilį vietoje? Aš čia jokios blogybės tikrai nematau”.

Eismo priežiūros tarnybos viršininkas įžvelgė tam tikrą sutapimą: nuostatai, įgalinantys vairavimo mokyti tik tam specialiai parengtus instruktorius, lyg tyčia atsirado būtent vairavimo mokyklų suklestėjimo laikotarpiu. Juolab kad, anot pareigūno, eismo nelaimės, kuriose dalyvautų pakankamą stažą turintis eilinis vairuotojas ir jo „mokinys”, tikrai nebuvo tokie dažni reiškiniai, kad juos reikėtų būtinai uždrausti.

„Dėl šių griežtų reikalavimų, neleidžiančių patyrusiems vairuotojams pamokyti savo namiškių, kaip elgtis prie automobilio vairo, kol kas jokio pagerėjimo neįžvelgiu. Netgi priešingai – jaučiamas situacijos prastėjimas ir tikrai negalime pasakyti, kad vietoje juodo lapo atvertėme baltą, – kategoriškai pareiškė A.Tarasevičius. – Sutinku, kad mokyti vairuoti negali žmogus, apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, bet rimtas vairuotojas, nepažeidinėjantis ir išmanantis Kelių eismo taisykles, problemų neturėtų sukelti”.