Beveik kaip toje pasakoje: lydekai paliepus, pinigėliams sušlamėjus… architektas įgyvendins ir beprotiškiausią idėją. Net jei kliento pageidaujami laiptai nebūtų itin saugūs. Ko gero, jis ryžtųsi net į dangų laiptus nutiesti, jei tik užmokestis pasirodytų solidus. Pasidomėjus jų gamyba ir projektavimu galima spėti, jog šiame versle besisukantys verslininkai ir specialistai yra uždaros sektos nariai… Bet apie tai vėliau.
Laiptų dizainas ir forma priklauso nuo užsakovo norų, piniginės storio, skonio, jiems numatytos vietos namuose bei užgaidą įgyvendinančio architekto ar dizainerio vaizduotės.
Piniginės ir sąžinės variacijos
Žinoma, ne kiekvienas save gerbiantis specialistas išdrįstų nutylėti, kad kliento sumanymas statyti, pavyzdžiui, labai stačius, siauromis pakopomis, be turėklų ir slidžiomis medžiagomis padengtus laiptus yra niekam tikęs. Juk klientas visuomet teisus! Vis dėlto pasitaiko tokių, kuriems labiau rūpi ne kliento gerovė, o užsakymų gausa ir jų atlikimo sparta.
Todėl individualiuose namuose galima pamatyti daug netradicinių, įmantrių ir grėsmingai atrodančių laiptų, pavyzdžiui, spiralės formos. O jei šie dar ir labai aukšti, statūs, su siauromis, net 20 centimetrų nesiekiančiomis pakopomis, padengti slidžiomis medžiagomis, plytelėmis ar stiklu, pavojus didesnis.
Tuomet lipimas moderniais ir kartu grėsmingai atrodančiais laiptais gali turėti skaudžių pasekmių. Ypač jei jie bus blogai suprojektuoti, o gamybai ir apdailai parinktos netinkamos medžiagos.
Todėl vis dažniau tenka išgirti, jog namuose ant laiptų suklupo, pargriuvo ir nuo jų nusiritęs žemyn mirtinai susižalojo žmogus.
Kaltos plonos kojinaitės?
Panašiai nutiko ir vilnietei Karolinai. Moteris nenoriai prisimena poros metų senumo atsitikimą, kai nuosavuose namuose leisdamasi iš antro aukšto į pirmą paslydo ir beveik nuo pat laiptų viršaus nusirito į apačią. Lūžo raktikaulis.
Tokiais atvejais dauguma mūsų būtume linkę kaltinti laiptus, kad šie blogai suprojektuoti, padengti slidžiomis medžiagomis, tačiau nukentėjusioji tąkart tik skaudžiai nurijo kartėlį.
„Prieš keliolika metų laiptus projektavo ir statė vyras, namams įrengti nesamdėme jokio architekto ar dizainerio. Nepaisėme jokių techninių reikalavimų, tiksliau pasakius, jų nebuvo iš viso, tad nutikus nelaimei galėjau kaltinti tik save. Mat laiptais leidausi mūvėdama vien sintetinėmis kojinaitėmis, be šlepečių, vienoje rankoje laikydama sumuštinį, o kitoje – kavos puodelį, nors puikiai supratau, jog elgiuosi neatsakingai”, – patirtą fizinę traumą prisimena Karolina.
Ne, slidžios pakopos!
Tačiau galbūt plonos kojinaitės čia mažiausiai kaltos?
Ponia Karolina pasakoja, kad laiptai jos namuose yra gana statūs, jų pakrašty pritvirtinti turėklai, o pakopų paviršius lakuotas, todėl slidus. Galima daryti prielaidą, jog pašnekovė nebūtų susižalojusi, jei kojų ir laiptų sukibimo stiprumas, priklausantis nuo pakopų paviršiaus dangos ir dėvimos avalynės rūšies bei nuo to, kaip jos gali stipriai sukibti, būtų buvęs kitoks.
„Dabar žinau, jog laiptų pakopos jokiu būdu negali būti lakuotos ar padengtos kitokiomis slidumą didinančiomis medžiagomis, pavyzdžiui, plytelėmis”, – perspėja Karolina.
Moteris dėl nelaimės nekaltina sutuoktinio, tačiau jei šiandien taip nutiktų ir jei laiptai būtų projektuoti specialistu save vadinančio žmogaus, pašnekovė ieškotų kaltų, reikalautų atlyginti patirtą fizinę traumą ir moralinę žalą.
Tššš… Slaptas reikalas
Pabandėme pakalbėti su statybos ir projektavimo srityje dirbančiais specialistais, laiptus gaminančių bendrovių atstovais ir išsiaiškinti, kaip šiandien gaminami ir projektuojami laiptai individualiuose namuose, kokie techniniai reikalavimai taikomi, ar jų laikomasi. Be to, kokia yra užsakovo ir vykdytojo atsakomybė teisiniu požiūriu.
Keletas statybos, projektavimo specialistų ir architektų nepanoro atsakyti į šiuos klausimus. Jie draugiškai rekomendavo susisiekti su laiptus gaminančiomis bendrovėmis.
Mėginome. Paskambinome į atsitiktinai pasirinktą Jonavos rajone laiptus ir duris gaminančią įmonę. Deja, trokštamų atsakymų negavome.
Tarsi užburtas ratas – vieni specialistai siūlo susisiekti su kitais, šie su dar kitais ir t.t. Susidaro įspūdis, jog tai uždara sekta. Tik įdomu, kodėl?
Galbūt dėl to, kad nesilaikoma Statybos įstatyme ar aplinkos ministro įsakyme nurodytų techninių reikalavimų laiptams projektuoti ir statyti? O gal naudojamos nesertifikuotos medžiagos, nors pastaruoju metu statybos versle tai privaloma, arba gal tiesiog kalbinti „specialistai” nemanė esantys kompetentingi atsakyti į paprastus klausimus?
Būtini sertifikatai
Šiokiu tokiu išsigelbėjimu tapo valstybinė institucija. Tik Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjo Arvydo Nainos atsakymų teko laukti net keletą dienų.
„Laiptai, kaip ir gatvė mieste, yra didesnio pavojingumo zona namuose, todėl žmogus, kurdamas saugius namus, turėtų į juos atkreipti dėmesį. Jis pats turi įvertinti savo gyvenamoje zonoje esančių laiptų saugumą – senos statybos nuosavuose namuose pats imtis priemonių, o daugiabučiuose kreiptis į aptarnaujančias įmones ar bendriją”, – lakoniškai atsakė A.Naina.
Pasak jo, inspekcija skundų dėl blogai suprojektuotų laiptų iki šiol nėra gavusi.
Tarnautojas pabrėžia, kad techniniai atitikties sertifikatai yra būtini betoniniams, gelžbetoniniams ir akmeniniams laiptų elementams – laiptakiams, laiptų sijoms, aikštelėms, pakopoms, antpakopiams. Be to, turi būti reglamentuoti tokie privalomieji rodikliai kaip betono stipris gniuždant, atsparumas šalčiui, gaminio stiprumas, standumas, atsparumas pleišėjimui.
Reliatyvus saugumas
Į keletą klausimų sutiko atsakyti nepriklausomas nekilnojamojo turto ekspertas, ilgą laiką dirbęs statybos srityje, Rimvydas Dobkevičius. Specialisto teigimu, daugiausia nelaimių žmonėms nutinka dėl nevienodo aukščio pakopų, pernelyg didelio slidumo bei prie jų nepritvirtintų kilimų, kurie lipant laiptais gali lengvai slysti.
Pasak jo, horizontalus pakopos aukštis, ant kurios statoma koja, turėtų būti ne mažesnis nei pėdos ilgis, rekomenduojama bent jau 20 centimetrų, o vertikalus aukštis gali būti mažesnis, pavyzdžiui, 15-18 centimetrų. Svarbiausia, kad šie matmenys būtų vienodi.
R.Dobkevičius pataria prie laiptų įrengti apšvietimą, kuris, reaguodamas į judesio daviklius, automatiškai įsijungtų. Siekiant didesnio saugumo turėklus reikėtų suprojektuoti taip, kad šių aukštis būtų ne mažesnis nei 75 ar 80 centimetrų, kad eitų per visus laiptus iki paskutiniųjų pakopų laiptų viršuje bei apačioje.
Ekspertas rekomenduoja pernelyg nesivaikyti madų ir atsakingai rinktis apdailos medžiagas pakopoms. Jos turėtų būti grublėtu, šiukščiu paviršiumi. Taip pavyks sumažinti slidumą. Riziką paslysti didina keraminės plytelės, lygus stiklas ir prie kiekvienos pakopos nepritvirtintas kilimas.
Galiu pasakyti, kad ir mes turėjom beprotišką idėją, nors tuo metu ji neatrodė beprotiška. Esam laimingi, kad dar yra kuriems labiau rūpi kliento gerovė, o ne užsakymų gausa ir jų atlikimo sparta. Dėka to mūsų namuose saugūs, o ne pavojingi laiptai. 🙂