Lietuvoje tris kartus didesnė tikimybė, kad smurtą moteris patirs ne gatvėje, o savo namuose. L.T. prakalbintos moterys pripažįsta – smurtas šeimoje teisėsaugai rūpi mažiausiai.
„Netylėk”, – moteris, kenčiančias nuo smurto, ragina artimieji, draugai ir pažįstami. „Netylėk”, – kreipiasi į jas ir naujo projekto organizatoriai, ragindami nukentėjusiąsias kreiptis pagalbos į socialines bei teisėsaugos institucijas, o smurtaujančius vyrus auklėja įvairiomis akcijomis.
Lengvas būdas politikams užsidirbti taškų – pasišvaistai skambiais žodžiais ir tampi geradaris. Tuo tarpu vyrai iš pagalbos ieškančių moterų ir toliau šaiposi: „Kviesk savo policiją. Arba čiuožk iš čia, jei nepatinka”. Kaskart likęs nenubaustas vyras jaučiasi dar didesniu padėties šeimininku. Mat pagal Lietuvos įstatymus, jei vyras nesumuša taip, kad lūžtų kaulai, jį nubausti sunku.
Pritrūko įrodymų
V.S. išsiskyrusi gana ilgai su vyru gyveno viename bute, kol vieną dieną neištvėrė. Susirinko daiktus ir su dukrele pabėgo. Šeimos butas pirktas už moters pinigus, tačiau vyras atsisako jį parduoti ir pasidalyti pinigus. Įrodyti, kad vyras ją nuolat terorizuoja, uždaro vonioje, atima mobilųjį telefoną, grasina, labai sudėtinga. Mėlynių paakiuose ji išvengia, šonkauliai – vis dar sveiki, nors dėl savo gyvybės baiminosi ne kartą. Policininkai vyrą po incidento rasdavo taikiai gulintį, taigi apsisukdavo ir išeidavo.
„Kiekvieną kartą policijoje turėdavau įrodinėti, kad iš tiesų esu skriaudžiama. Po mano pareiškimo vyrą į nuovadą turėdavo iškviesti pokalbiui. Skambina jam, o jis nekelia ragelio. Paskambina kitą kartą – vėl nekelia. Po to jį tiesiog pamiršta”, – guodžiasi moteris.
Pabėgusi iš namų, ji užsuko į policiją patarimo, kaip apsisaugoti, kad vyras nesužinotų dabartinio adreso. „Kai veršis, tuomet ir žiūrėsime”, – tesulaukė atsakymo. Teisėsaugos pareigūnai negalėjo patarti ir ką daryti su senuoju butu: „Tarkitės”. Teisiškai yra galimybė parduoti pusę turto, tačiau praktiškai tai nerealu.
Bijojo skirtis
Vilniaus motinos ir vaiko pensione gyvenanti K.L. vyro smūgius kentė daugiau nei 20 metų. Jai buvo sulaužyta nosis, sužalotos rankos ir kojos, sutrenkta galva, kiti svarbūs organai, teko bėgti ir nuo peilio. Kartą neapsikentusi parašė pareiškimą policijai, tačiau vyro draugai jį išteisino.
„Kai tekėjau, maniau, kad būsiu saugi, – prisimena pašnekovė. – Tiesa, jis jau buvo įsipainiojęs į muštynes, todėl sutuoktuvės vyko kalėjime. Tačiau iš įkalinimo vietos rašė tokius gražius laiškus”. Pirmųjų smūgių moteris sulaukė vos gimus dukrytei. Iš pradžių už tai, kad gražiau apsirengdavo (esą turinti meilužį), kad ko nors iš parduotuvės jam neatnešusi. Vėliau priežastis tapo nebesvarbi.
Paklausta, kodėl nesiskyrė, moteris giliai atsiduso: „Mano šeima – giliai tikinti. Nėra nė vieno išsiskyrusio. Negalėjau tokios gėdos jai užtraukti”. Be to, vyro giminaičiai ramino – sulaukę 50-ties vyrai pasikeičia.
„Tik neseniai atgavau žmogišką pavidalą, – guodžiasi be antidepresantų neišsiverčianti moteris. – Čia apsigyvenusi padaviau dokumentus skyryboms. Vaikai prašo išsaugoti butą, o už jį man priteisė vyrui sumokėti 18 tūkst. Lt. Visą gyvenimą mokesčius už jį mokėjau, tačiau tokių pinigų neturiu”.
Teismai nepadeda
Kita pensiono gyventoja čia slepiasi nuo girtaujančio dukters sugyventinio. Moteris daug kartų kvietė policiją. Sugyventinį išveždavo, palaikydavo areštinėje ir paleisdavo. Grįžęs jis būdavo dar piktesnis. Galiausiai moteris su nė metukų neturinčiu anūku pagalbos kreipėsi į seniūniją.
„Noriu, kad sugyventinis išsikraustytų. Policija nepadeda, gal padės teismas”, – sako S.P.
Pensiono direktorė Nijolė Dirsienė teigia, kad nuostata, esą dažniau moterys mušamos socialinės rizikos šeimose, yra mitas. „Pas mus gyvena 27 metų vadybininkė. Iš pradžių vyras ją mušdavo tik girtas, vėliau – net jeigu oras nepatikdavo. Moteris prarado darbą, nes nuolat vaikščiojo pamuštomis akimis. Jos dukra mūsų iškart paklausė, ar čia nebus tėvelio, o moteris vis dar abejoja, ar teisingai pasielgė”, – stebisi pašnekovė.
Teismas gali priversti parduoti butą, net jei vyras to nenori daryti. Iki teismo sprendimo jis gali būti iškeldintas iš buto. Tačiau realiai tokios teismų praktikos nėra. Jei tave sumuš svetimas, byla keliama, o savas turi taip primušti, kad ką nors sulaužytų. Be to, vyras gali taip prigrasinti, kad moteris ieškinį atsiims. „Būtų mano valia, kartą parašyto pareiškimo neatiduočiau, o teismų nutartis viešinčiau. Gal tokia gėda juos pristabdytų”, – piktinasi direktorė.