Lietuvos rinktinės kapitonas Mindaugas Žukauskas džiaugiasi, kad pasaulio čempionato aštuntfinalyje turės galimybę atsirevanšuoti italams už pralaimėjimą Atėnų olimpinių žaidynių pusfinalyje
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Japonijoje vykstančio pasaulio čempionato C grupės varžybas baigė trečia pergale iš eilės. Pasak nacionalinės komandos kapitono Mindaugo Žukausko, lietuviai nepasimokė iš graikų rungtynių su brazilais ir pakartojo panašų scenarijų. Graikai, kaip ir lietuviai, per mačą su brazilais buvo įgiję 20 taškų persvarą, tačiau Brazilijos krepšininkai rungtynių pabaigoje pavijo varžovus. Vis dėlto iškovoti pergalių nei prieš graikus, nei prieš lietuvius brazilams nepavyko ir jie C grupėje liko penkti.
31 metų su Brazilija dieną sulaukęs Žukauskas džiaugiasi, kad mūsų rinktinės žaidimas gerėja. Komandos senbuvis dar nepamiršo itin skaudaus lietuvių pralaimėjimo Italijos rinktinei Atėnų olimpinių žaidynių pusfinalyje ir pareiškė, kad per aštuntfinalį Lietuvos nacionalinė ekipa sieks keršto.
– Mindaugai, mačo su brazilais pabaigoje vos neišleidote pergalės iš rankų.
– Taip, prisidarėme sau bėdų. Pirmą kėlinuką sužaidėme gerai, tačiau visą likusį laiką – prastai. Komandos žaidimas banguoja, norėtume tai sustabdyti.
– Kodėl komanda, pirmaujanti 20 taškų skirtumu, vėliau tarsi sustojo?
– Per antrą kėlinuką brazilai ėmė gintis „zona”, kuria palaužė ir graikus, ir mus. Matėme jų mačą su graikais, atrodė, reikia tik išanalizuoti. Tačiau keletą kartų nepataikėme, praradome keletą kamuolių, ir skirtumas ištirpo. Brazilai, kiek teko pastebėti, patys sau nuolat apsunkina situaciją. Jų komanda gera, tačiau nuo rungtynių pradžios jie nepradeda gerai žaisti, susiima tik vėliau. Galbūt jie užmigdo varžovus, tačiau pabaigoje jiems pritrūksta jėgų.
– Kai įgijote solidžią persvarą, atsipalaidavote?
– Jau po pirmo kėlinuko sėdėjome ant suoliuko ir „bajeravome” (juokiasi). Galbūt šiek tiek atsipalaidavome, tačiau pasirodo, kad atsipalaiduoti negalima iki paskutinės minutės. Mus vėl ištiko ta pati bėda – klaidos. Klydau ir aš, ir kiti. Pirmavome 20 taškų skirtumu, jau atrodė, kad viskas, reikėjo tik tiksliau sužaisti puolant ir būtų buvę ramu.
– Ar prieš šias rungtynes žinojote, kad trečiąją vietą užimsite net ir pralaimėję brazilams 13 taškų skirtumu?
– Ne, mūsų grupės pelnytų ir praleistų taškų skirtumo neskaičiavome. Kažkas buvo pasakęs, kad negalime pralaimėti daugiau negu 35 taškais, tačiau daugiau nieko nežinojome. Mums reikėjo laimėti ir susigrąžinti pasitikėjimą savo jėgomis, kuris buvo šiek tiek sumažėjęs po pirmųjų dvejų varžybų.
– Ar galima sakyti, kad pirmas kėlinys, kurį laimėjote 35:17, sužaistas idealiai?
– Nežinau, keletą kartų panašiai jau buvome sužaidę. Pavyzdžiui, per rungtynes su australais labai gerai pasirodėme per trečią kėlinį. Jeigu būtų galima visus tuos mūsų gerus kėlinukus sudėti į vienas rungtynes, kurias žaisime šeštadienį, būtų labai gerai.
– Ar jaučiate, kad komandos žaidimas tapo daug geresnis, lyginant su pirmosiomis rungtynėmis?
– Kai nustosime prarasti kamuolius, bus galima sakyti, kad žaidimas gerėja. Žinoma, dabar jis geresnis, negu buvo prieš tai. Jau matome vienas kitą aikštelėje, žinome, kas ką gali, kur reikia perduoti kamuolį. Bet dar trūksta tikslumo ir kamuolys atrodo toks slidus – gaudome jį kaip karštą bulvę.
– Aštuntfinalyje susitiksite su italais. Prisimenate Atėnus?
– Taip, turėsime galimybę atsirevanšuoti už olimpinę skriaudą. Varžovų žaidimo dar nematėme – viešbutyje televizoriai nieko nerodo. Net ir mūsų grupės rungtynių.
– Rungtynių dieną šventėte 31-ąjį gimtadienį. Jį su komanda paminėsite?
– Penktadienį keliamės į Saitamą, todėl nėra kada minėti. Susėsime prie vakarienės stalo ir išgersime sulčių.