Išvykstantiems dirbti užsienyje lietuviams daugiausia problemų kyla dėl nepakankamo pasirengimo gyventi ir dirbti kitoje šalyje. Didžiausias pavojus – nelegalūs įdarbinimo tarpininkai.
Ministerija primena, jog įmonės, įstaigos ir organizacijos gali tarpininkauti dėl piliečių įdarbinimo užsienyje tik turėdamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotas licencijas. Teisėtai savo veiklą vykdančių privačių agentūrų sąrašą galima rasti ministerijos svetainėje (www.socmin.lt), tokią informaciją galima gauti ir paskambinus i ministeriją, visose teritorinėse darbo biržose.
„Ministerijos išduotos licencijos neturinti įmonė verstis įdarbinimu užsienyje negali. Jei ji tuo užsiima, vadinasi jos veikla yra neteisėta. Nudega visi, kurie pasikliauna nelegaliais tarpininkais, jų pažadais, patiki jiems savo dokumentus, pasirašo sutartis nesidomėję, kas jose rašoma. Todėl prieš pradedant bendradarbiauti su tarpininkais reikia pasidomėti ar jie turi licenciją užsiimti įdarbinimu užsienyje. Be to, pasitikėjimas nepatikrintais tarpininkais Lietuvos piliečius paverčia ir prekybos žmonėmis aukomis, jomis dažniausiai tampa jaunos merginos, patikėjusios, jog dirbs auklėmis, kambarinėmis, išvyksta ir yra priverčiamos dirbi prostitutėmis” – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė.
Šiuo metu šalyje veikia 60 įmonės, turinčios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotas licencijas tarpininkauti dėl piliečių įdarbinimo užsienyje. Daugiausia licencijų išduota tarpininkauti įdarbinant Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Kipre. 2005 m. įdarbinimo tarpininkavimo įmonės užsienyje įdarbino per 2 tūkst. Lietuvos gyventojų, iš jų daugiausia asmenų buvo įdarbinta taip pat Jungtinėje Karalystėje bei Airijoje.
Per šių metų septynis mėnesius pasinaudoję licencijas turinčių įmonių paslaugomis užsienyje įsidarbino beveik 1,5 tūkst. Lietuvos gyventojų. Daugiausia jų įdarbinta Jungtinėje Karalystėje ir Graikijoje, kiek mažiau Norvegijoje ir Airijoje.
Susiradus legalų darbą, reikia turėti tinkamus dokumentus (gyvenimo aprašymą, diplomų kopijas, kt.), mokėti užsienio kalbą.
„Nepakankamas mūsų piliečių pasirengimas dirbti užsienyje yra viena didžiausių problemų. Jokių teisinių ar kitokių kliūčių nėra. Jei žmogus atvyksta pasiruošęs, žinodamas, kur ir ką jis dirbs, kur gyvens, tuomet jokių nesklandumų nekyla – diplomai ir kvalifikacija pripažįstama, mūsų žmonėms suteikiamos visos garantijos, kaip ir bet kuriam Europos Sąjungos piliečiui. Tačiau dalis lietuvių atvyksta pasitikėję nelegaliais tarpininkais arba išvis neįsivaizduodami kur dirbs, kur gyvens, nemokėdami kalbos. Tokie žmonės atsiduria gatvėje arba dirba patį juodžiausią darbą, yra diskriminuojami, – akcentuoja ministrė.
Europos Komisijos iniciatyva visose ES valstybių darbo biržose dirba EURES patarėjai. Jie yra pasirengę suteikti nemokamą, profesionalią informaciją apie gyvenimo ir darbo sąlygas šiose šalyse.
EURES veiklą Lietuvos darbo biržoje vykdo EURES koordinatoriaus tarnyba, 10 EURES patarėjų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Utenos, Tauragės, Lazdijų ir Pasvalio darbo biržose bei 46 EURES patarėjų padėjėjai visose teritorinėse darbo biržose.
EURES patarėjai darbdaviams, darbuotojams ir kitiems asmenims, norintiems išvykti gyventi ir dirbti į ES/EEE valstybes, teikia informaciją apie darbuotojų paieškos galimybes, gyvenimo, socialinės ir sveikatos apsaugos, darbo paieškos sąlygas, mokesčių sistemas, diplomų bei kvalifikacijų pripažinimą ES/EEE valstybėse, supažindina su Lietuvos darbo biržos internetiniu puslapiu EURES – Lietuva, (www.ldb.lt/eures), Europos Komisijos EURES portalu eures.europa.eu, kuriame galima užregistruoti savo gyvenimo aprašymą (CV) bei peržiūrėti darbo pasiūlymus, kurių šiuo metu yra daugiau nei devyni šimtai tūkstančių. Darbuo ir gyvenimui užsienyje būtiną informaciją galima rasti ir ministerijos interneto svetainėje(www.socmin.lt).
Lietuvos darbo birža taip pat pati nemokamai tarpininkauja Lietuvos Respublikos piliečiams ir nuolat gyvenantiems Lietuvoje asmenims įsidarbinant užsienyje.
Šiuo metu Lietuvai, kaip ir kitoms 7 naujosioms ES valstybėms narėms, savo darbo rinką yra atvėrusios Airija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Portugalija, Suomija ir Švedija, todėl Lietuvos piliečiai gali laisvai įsidarbinti jau 9 Europos ekonominės erdvės valstybėse iš 28 (25 ES valstybės narės, Norvegija, Islandija, Lichtenšteinas). Kitos valstybės narės taiko tik nedidelius ribojimus, t.y. nors ir reikalauja įsigyti leidimą dirbti, bet tik siekdamos išvengti darbuotojų teisių į tinkamas darbo sąlygas ir atlyginimą pažeidimo bei jautrių darbo rinkos sektorių apsaugojimo. Todėl praktiškai tik Vokietija ir Austrija taiko griežtus patekimo į jų darbo rinkas reikalavimus.