Sutrikus klausai dauguma žmonių vengia klausos aparatų, kiti neįkanda jų kainos
Pablogėjusi klausa – labiausiai paplitusi negalia. Kaip visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje, beveik kas dešimtas žmogus skundžiasi didesniais ar mažesniais klausos sutrikimais. Vis tik apie 80 proc. neprigirdinčiųjų, kuriems klausą galima koreguoti aparatais, jų atsisako, o likusieji sunkiai įkanda didžiules kainas.
Reikalavimus atitinka
Kasmet Valstybinė ligonių kasa (VLK) skiria lėšų klausos aparatams pirkti, kurie besigydantiems ligoniams išdalijami nemokamai. Norinčiųjų įsigyti valstybės kompensuojamą įrenginį yra kur kas daugiau, nei jų nuperkama, todėl, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, klausos aparatų tenka laukti net keletą mėnesių.
Net ir sulaukusieji ne visi lieka patenkinti, mat, pasak neprigirdinčiųjų, VLK perkamais kone pigiausiais aparatais pasitikėti sunku. „Anksčiau buvo perkami geresni daniški, dabar aš laukiu eilėje estiško klausos aparato, nors žinau, kad jis veikia labai prastai: zyzia, birbia, švilpia”, – skundėsi pensininkė Sofija Vietrinienė.
Pasirodo, tik pusę bėdos galima suversti klausos aparatų kokybei. Pasak VLK Sveikatos priežiūros organizavimo skyriaus vyr. specialistės Danutės Venckuvienės, iš tiesų visi klausos aparatai įsigyjami konkurso būdu, taip siekiant juos nupirkti už kuo mažesnę kainą, tačiau konkurse gali dalyvauti tik pateikiančios tam tikrus specifinius reikalavimus atitinkančius aparatus firmos. Be to, niekad nėra perkami vienos firmos klausos aparatai, mat kiekvienai klausos susilpnėjimo pozicijai, kurių yra vienuolika, perkami kitokie aparatai.
Reikia išmokti ir priprasti
Kauno medicinos universiteto Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos mokslų daktarės Eglės Gradauskienės nuomone, daugelis problemų kyla dėl pačių ligonių kaltės: „Nereikia tikėtis, kad vienąkart užsidėjus klausos aparatą jis visąlaik veiks gerai”,- sakė gydytoja. Pirmieji trys mėnesiai skirti prie jo priprasti. Ligoniai kviečiami pas logopedus, kur išmoksta aparatu tinkamai naudotis, tačiau E. Gradauskienė pastebi, kad ypač senesnio amžiaus žmonės tuo visai nesirūpina: „Tam, kuris nori, specialistai visada padės, jei pastebėsime, kad klausos aparatas nevisiškai tinka – pakeisime jį”.
Nepasitikintieji valstybės kompensuojamais klausos aparatais ligoniai jiems patinkantį įrenginį gali įsigyti patys, o kompensuojamą pinigų dalį susigrąžinti per pusę metų. Tačiau VLK konkurso būdu perkami aparatai įsigyjami beveik už savikainą, todėl grąžinama suma nebus didelė. Specialistų teigimu, verčiau pirmiau išbandyti gautą nemokamai.
Kompensuojama ne viskas
Net ir gavus valstybės kompensuojamą klausos aparatą, neretai tenka dar bent pusšimtį litų susimokėti pačiam. Tiek kainuoja pasigaminti specialų ausies įdėklą, mat standartiniai, duodami su klausos aparatu, tinka tik kai kuriems ligoniams. Taigi minėti aparatų trūkumai, kaip cypimas, birbimas, pasak klausos aparatais prekiaujančios UAB „Surdotechnika” direktoriaus Alekso Cibulskio, dažniausiai ir atsiranda naudojant standartinius įdėklus.
„Nors tai visiškai nekompensuojama, aš nė vienam pacientui neišduodu klausos aparato, kol jis neįsigyja jam tinkančio įdėklo”, – sakė E. Gradauskienė ir pabrėžė, kad tai išties labai pagerina girdimo garso kokybę. Gydytoja apgailestavo, kad nėra kompensuojama ir daugelis kitų girdėti padedančių priemonių: FM sistemų, mikrofonų, elektromagnetinį lauką stiprinančių laidų.
Ne visi drįsta naudotis
Tik penktadalis žmonių, turinčių klausos sutrikimų, išdrįsta įsigyti klausos aparatus. Tai daugiausiai pensininkai bei vaikai. Darbingo amžiaus žmonės, kurie kaip tik ir galėtų nusipirkti nekompensuojamą klausos aparatą, jo atsisako.
Specialistų teigimu, viena iš pagrindinių priežasčių – informacijos apie klausos aparato teikiamus privalumus stoka. Daugelis jų į klausos aparatą žiūri kaip į garbaus amžiaus įrodymą, o ne kaip į galimybę atsikratyti nuolatinės įtampos, mat dar sugebėdami susikalbėti su vienu pašnekovu jie tampa bejėgiais, kai tenka bendrauti didelėje grupėje ar esant foniniam triukšmui. Norint padėti tokiems žmonėms, gaminami vis mažesni, įvairių spalvų, daugiau į modernius aksesuarus, o ne į sudėtingas sistemas panašūs klausos aparatai. „Darbingi žmonės tikrai neturėtų jų vengti, juk gerėja pasitikėjimas savimi, tokie žmonės daug geriau jaučiasi”, – sakė E. Gradauskienė.
Panašus į papuošalą
Stengdamasis paskatinti kuo daugiau vidutinio amžiaus žmonių naudotis klausos aparatais, pasaulyje pirmaujantis jų gamintojas „Oticon” sukūrė revoliucinį klausos aparatą „Delta”, kuris iš esmės turėtų pakeisti klausos sutrikimų patiriančių žmonių gyvenimo būdą. Naujasis, 2 gramus tesveriantis prietaisas yra kelis kartus mažesnis už mažiausią iki šiol sukurtą klausos aparatą.
Aplinkiniams beveik nepastebimas įrenginys koreguoja lengvus ir vidutinio sunkumo klausos sutrikimus. Nepaisant miniatiūrinio prietaiso dydžio, jame yra integruota šiuo metu tobuliausia garso perdavimo technika, kurią sudaro „Dirbtinio intelekto” pagrindu veikianti sistema. Naujasis „Delta” jungia geriausias dviejų klausos aparatų tipų – įausinių ir užausinių – savybes. Pats aparatas paslepiamas už ausies, o į ausies kanalą įdedamas tik plonytis permatomas laidas.