Vaistinių tinklų plėtra varo į neviltį smulkiuosius

Vaistinių tinklai sparčiai plečiasi, iki metų pabaigos planuojama atidaryti ne vieną dešimtį naujų vaistinių. Tokia plėtra kelia nerimą smulkių nepriklausomų vaistinių savininkams.

Bendrovė „Eurofarmacijos vaistinės” ketina atidaryti 30 naujų vaistinių Baltijos šalyse. Be to, Vilniaus „Akropolyje” įsikūrusios „Eurovaistinės” plotas padidės bent tris kartus. Vaistinių tinklo „Camelia” planuose – apie 20 naujų vaistinių, rašo dienraštis „Verslo žinios”.

„Tokia vaistinių tinklų plėtra yra ydinga. Kada nors dėl to valstybė kauks šuns balsu”, – teigė Provincijos vaistinių asociacijos vadovas Saulius Jasiulevičius.

„Eurovaistinė” Vilniaus „Akropolyje” lapkričio mėnesį užims 650 kv. metrų plotą – iki šiol vaistinė užėmė 200 kv. metrų.

„Eurofarmacijos vaistinių” valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius teigė, kad bendrovės plėtrą lėmė bendrovės siekis didinti farmacinių ir kitokių prekių asortimentą bei vaistinėje diegti savitarnos paslaugas.

Panašaus ploto ir struktūros „Eurovaistinę” planuojama atidaryti ir Kauno „Akropolyje”. Didžiausia per 1 tūkst. kv. metrų ploto „Eurovaistinė” dirba Klaipėdos „Akropolyje”.

Naujai vaistinei Vilniaus „Akropolyje” prireiks tris kartus daugiau darbuotojų.
Šiuo metu „Eurofarmacijos vaistinėms” priklauso 200 vaistinių, kuriose dirba 1,3 tūkst. darbuotojų. Iki šių metų pabaigos planuojama Lietuvoje atidaryti 20 naujų vaistinių, Latvijoje bei Estijoje – apie 10.

Bendrovės „Nemuno vaistinė” vykdomasis direktorius Mindaugas Antanaitis teigė, kad „Camelia” vaistinių plėtros plane numatoma tankinti šios tinklo vaistines visoje šalyje. Ketinama atidaryti apie 20 naujų vaistinių visoje Lietuvoje – didmiesčiuose ir mažuose miesteliuose.

Šiuo metu „Camelia” tinklui priklauso apie 150 vaistinių, kuriuose dirba per 300 darbuotojų.
S. Jasiulevičiaus nuomone, stambiųjų vaistinių plėtra naikina smulkiąsias vaistines. Anot jo, šiuo metu nepriklausomoms vaistinėms liko 12 proc. šalies teritorijos, visa kita okupuoja stambieji.

„Visame pasaulyje smulkusis verslas remiamas, Lietuvoje viskas daroma atvirkščiai. Vaistinių tankumas per didelis. Valstybė neleidžia dirbti smulkiesiems. Juk jeigu laikai karvę, tai tau priklauso šiek tiek ganyklos. Panašiai yra ir vaistinių rinkoje. Jeigu vaistinių tinklai sparčiai plėsis ir darys kartelinius susitarimus, valstybei tai nebus į naudą, teks jai susitaikyti su tinklų primetamomis sąlygomis”, – sakė Provincijos vaistinių asociacijos vadovas.

Pasak jo, tinklų plėtra ypač kenkia provincijos vaistinėms. Jo nuomone, valstybė privalėtų reguliuoti, kad mažesnieji turėtų palankesnes sąlygas verslui.

„Kol kas jeigu esi didelis, vadinasi, esi geras, gražus ir toleruotinas. Jeigu esi mažas ir vargšas, tai laikomas už skudurą arba „žuliką”, – sakė S. Jasiulevičius.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.