Nors siūlymas mainyti žemę gamyklų pašonėje į esą vertingus sklypus vadinamuosiuose „Rojaus soduose” Lypkių gyventojų nesudomino, miesto valdžia tikisi, kad kitąmet lypkiškiai iš Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) plėtrai reikalingos teritorijos galų gale bus iškeldinti.
Lypkiškių interesus ginanti Aldona Toliušienė teigia, kad jai ir kitiems gyventojams šie mainai tik juoką sukėlė. „Mes norime išsikraustyti, bet tegu pasiūlo žmogiškas sąlygas”, – reikalauja moteris.
Buvusio Lypkių kaimo gyventojų nesudomino pasiūlyta žemė Liepų gatvės gale, kur planuojama statyti naują privačių ir mažaaukščių gyvenamųjų namų kvartalą.
Tai, kad mainai buvo ne itin palankūs lypkiškiams, pripažįsta ir Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Valerijus Kuznecovas. Anot jo, mainams nepavykus, gyventojams bus pasiūlytos kompensacijos.
Į „kemsynus” nenori
Kodėl į mainų pasiūlymą atsiliepė tik vienas Lypkių gyventojas iš vienuolikos, bet ir tai pareiškė nesutinkąs, A. Toliušienė sakė galinti nesunkiai paaiškinti.
„Tuoj atsinešiu visus raštus ir parodysiu, kokius mainus jie mums pasiūlė. Pažiūrėčiau, ar jūs sutiktumėte”, – tai pasakiusi A. Toliušienė dingo savo medinio namo tarpduryje ir netrukus sugrįžo jau su šūsnimi dokumentų rankose.
„Štai kaip įdomiai mums pasiūlė: leido imti vieną vienintelį žemės sklypą, o mano nuosavybę perpus padalijo. Aš turiu 22 arus, o man pasiūlė nepilnai 13 arų. Ir tik tuose „Rojaus soduose”. O ten kas – obelys, kemsynai ir nieko daugiau. O mes čia turime ir komunikacijas, ir elektrą – viską. Žodžiu, pasiūlymas yra juoko vertas, – apie nesėkmingus mainus kalbėjo Lypkių aktyvistė.
– O labiausiai mus papiktino, kad sutikę sudaryti mainų sutartį būtume turėję apmokėti mainomų žemės sklypų vertinimo bei mainų sutarties sudarymo išlaidas. Dar mes privalome mokėti! Gyventojai todėl nereagavo, kad jų netenkina tokios absurdiškos mainų sąlygos.”
A. Toliušienė sako kreipusis į miesto merą ir į apskrities viršininką, kad gyventojams būtų leista rinktis iš keleto skirtingų laisvų sklypų, nes neva tokią teisę garantuoja įstatymai. Tačiau atsakymo sulaukusi pavėluotai, kai mainų terminas jau buvo pasibaigęs.
„Be to, – toliau citavo teisės aktus moteris, – dėl žemės sklypo, ant jo esančių pastatų bei sodinių paėmimo visuomenės poreikiams patirtus nuostolius turi atlyginti tokį prašymą pateikusi institucija tarpusavio sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Šito nebuvo. Valdžia privalėjo su mumis tartis, bet to nedarė.”
Anot A. Toliušienės, planuotas valdininkų ir gyventojų susitikimas taip ir neįvyko gana keistomis aplinkybėmis.
„Pranešimus apie susitikimą gavome irgi per vėlai, praėjus dviem savaitėms nuo išsiuntimo. Iš karto važiavome aiškintis pas merą. Bet dėl to, kad laiškai kažkur klaidžiojo, galų gale liko kaltas paštas. Savivaldybė turėjo dar kartą kviestis gyventojus pasitarti, bet, matyt, nutarė, kad nėra reikalo”, – stebėjosi A. Toliušienė.
Lypkiuose nori numirti
A. Toliušienė tvirtina, kad jos nuosavybę – 22 arus žemės, 70 kv. m ploto gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, vaismedžius – turto vertintojai yra įvertinę viso labo 120 tūkst. Lt.
Jos dukra, gretimame daugiabutyje 2 kambarių butą turinti Aušra Beniušienė, sako, jog už šį savo turtą bei dar 10 arų žemės galėtų gauti tik apie 60 tūkst. Lt. „Už tokius pinigus aš buto net bendrabutyje nenusipirkčiau”, – piktinasi jauna moteris.
Viktoras Mickevičius sakė tiksliai nepamenąs, kokia suma ekspertai įvertino jo valdas: „Gal 80 ar 100 tūkstančių tegaučiau. Už visus tuos pastatus – gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą. Už tokius pinigus naujo namo nepastatysi. Be to, argi tokiame amžiuje man apie statybas galvoti? Mes čia visą gyvenimą pragyvenome, čia norime ir numirti”, – kategoriškai nesutinka kraustytis lypkiškis.
Tuo metu A. Toliušienė išsikelti nori, ir kuo greičiau.
„Čia ne gyvenimas, o pragaras. Mes zombiais greitai pavirsime. Kiek mes skundėmės gamyklų keliamu triukšmu ir tarša, niekas nereaguoja. Svarbiausia, kad apie iškeldinimą šnekama jau dvidešimt metų, o mes visą šį laiką neturime teisės savo namų nei remontuoti, nei parduoti”, – nekantrauja naują gyvenimą pradėti A. Toliušienė.
„Dvidešimt metų mums jau kabina makaronus, – numoja ranka daugiabučio gyventoja Aldona, vaikščiojusi po kiemą su mažuoju anūkėliu. – Kone grasina, kad žemė bus iš mūsų paimta. O kur mes turime eiti, gal į Kalotės sąvartyną?”
A. Toliušienė sako kol kas matanti tik vieną išeitį – kreiptis į teismą.
„Bylinėsimės, kad apskrities viršininko sprendimas dėl mūsų žemės paėmimo visuomenės poreikiams būtų panaikintas. Tegu jie sprendžia šitą reikalą iš naujo”, – pabrėžė karingai nusiteikusi Lypkių gyventoja.
Siūlys kompensacijas
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas V. Kuznecovas taip pat sklaidė įstatymus ir tvirtino, jog vykdant mainus turi būti paisoma pirmiausia valstybės intereso. „Jei jiems nepatiko sklypai, čia jau gyventojų problema”, – teigė V. Kuznecovas.
Tačiau pavaduotojas prisipažįsta, kad gyventojams bus naudingiau pasinaudoti kompensavimo galimybe.
Valstybinis žemėtvarkos institutas atliks lypkiškių turto įvertinimą ir pateiks išvadas, pagal kurias gyventojams ir bus pasiūlytos kompensacijos – žemės sklypai bei grynieji pinigai.
V. Kuznecovas nemano, kad lypkiškių iškeldinimas turėtų vėl užsitęsti, tiesa, teigia, jog tai priklauso nuo jų pačių geranoriškumo. Savivaldybės atstovas pažymi, jog gamyklų kaimynystė gyventojams darysis vis nemalonesnė, todėl tikimasi, kad taškas šioje istorijoje bus padėtas jau kitąmet.