Jaunas panevėžietis Žydrūnas Varna teigia, kad net taikos palaikymo misijoje Kosove nepatyrė tokio brutalaus jėgos pavartojimo, tokio žeminančio ir niekšiško pasityčiojimo, su kokiu susidūrė Panevėžyje.
Buvusiam Lietuvos kariuomenės seržantui, „Geležinio vilko” bataliono skyriaus vadui baisiausia yra tai, kad prieš jį, visiškai nesipriešinusį beginklį žmogų, ranką pakėlė ir randą kaktoje visam gyvenimui paliko uniformą vilkintys policijos pareigūnai.
Ketino švęsti gimtadienį
Praėjusį penktadienį Panevėžio apylinkės prokuratūroje pagal Ž.Varnos skundą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo sužalojimo.
Kaip „Panevėžio rytui” pasakojo 27 metų Ž.Varna, užpraėjusį penktadienį, apie 23 valandą, jis kartu su dar trimis draugais nuėjo į „Romantic” viešbutyje esantį klubą „Rendezvous”.
Vaikinas prisipažino, kad tuo metu jie visi kartu, švęsdami vieno jų gimtadienį, jau buvo išgėrę brendžio butelį.
Toliau gimtadienį švęsti jie buvo nusprendę šiame naktiniame klube.
Grasino policijai atkeršyti
Artėjant prie viešbučio, prie jų kompanijos iš šalutinio takelio prisijungę dar trys nepažįstami jaunuoliai. Pastarieji prie durų priėję pirmi. Pamatę, kad pirmieji vyrukai gerokai įkaušę, apsaugos policijos darbuotojai atsisakė juos įleisti.
Jaunuoliai nepanoro paklusti policijai ir ėmė svaidytis necenzūriniais žodžiais, po to visi apsistumdė. Vienas iš tos trijulės pagrasino atkeršyti pareigūnams.
Tie grasinimai, matyt, perpildė policininkų kantrybę – jie iš šalies žiūrintiems atrodė įsiutę.
Tuo konfliktas, anot pasakotojo, ir baigėsi. Trys jaunuoliai nieko nepešę pasitraukė.
Pavaišino gumine lazda
Tada prie durų priėjo Ž.Varna ir jo draugai, per konfliktą stovėję nuošalyje ir tyliai viską stebėję.
„O mus bent jau įleisite?” – paklausęs Ž.Varna pareigūnų. Tačiau šie, matyt, pamanę, kad tai tos pačios pasitraukusios trijulės bendrai, atkirto, kad visi kuo greičiau dingtų.
Tada pareigūnai, kaip teigė Ž.Varna, pirmą kartą pavartoję ir smurtą. Vienas vyresnysis policininkas, griebęs už marškinių ir alkūnę atrėmęs į krūtinę, varė lauk.
Tuo metu jaunuoliai bandė aiškinti, kad jie niekuo dėti, nes yra ne iš tos kompanijos. Tačiau pareigūnai buvo taip įniršę, kad net neklausė.
Ž.Varna gavo nuo policininko spyrį į kojas, vėliau dar kelis kartus – pareigūnas jį visaip bandęs pargriauti, tačiau nepavyko.
Tada Ž.Varna dar pabandęs apeliuoti į pareigūnų protą ir paklausęs, ką jie bloga padarė, kad su jais taip elgiamasi. Į tai gavo dar bananu.
Tik šaukęs, už ką muša
Toliau mušdami lazdomis kitus Ž.Varnos draugus, pareigūnai juos nuginė už restorano teritorijos, į Senvagę. Pats Ž.Varna likęs stovėti prie durų, nes jam skaudėjo koją.
Grįžęs po gaudynių policininkas nieko netaręs vėl ėmė mušti Ž.Varną. Vaikinas gavo bananu per galvą, o pargriuvęs, kaip pats teigė, buvo mušamas be paliovos. Tuo metu jis tik šaukęs „už ką?” ir nesipriešinęs.
„Aš negalėjau priešintis žmogui, dėvinčiam pareigūno uniformą”, – teigė panevėžietis.
Vėliau buvo dar baisiau. Atbėgęs vyresnysis policininkas trenkė gumine lazda jaunuoliui per galvą ir šis neteko sąmonės.
Atsipeikėjęs Ž.Varna pajuto baisų galvos skausmą ir iš kaktos plūstantį kraują.
Lygino su fašistais
Tada buvusi iškviesta policija ir greitoji.
Pirmasis atvykęs policijos ekipažas. Pareigūnas tik paklausęs, kas sumušė ir ar šis rašys pareiškimą. Vaikinas atsakė, kad, be abejonių, rašys. Tada pareigūnas jam patarė tą padaryti po visų ilgų Žolinės švenčių – kitą trečiadienį.
Greitoji išsivežė nukentėjusįjį į ligoninę – ten medikai jam susiuvo didelę žaizdą kaktoje ir dėl jos pavojingumo siūlė guldyti į skyrių. Tačiau vaikinas atsisakęs – jaudinęsis dėl darbo.
Po švenčių Ž.Varna kreipėsi jau ne į policiją, o tiesiai į Panevėžio apylinkės prokuratūrą. Jaunuolis prašė patraukti jį mušusius policininkus baudžiamojon atsakomybėn bei bylą perduoti teismui.
„Man tai yra nesuvokiama protu. Pareigūnų veiksmus galiu palyginti tik su fašistų. Manau, kad tokie žmonės negali dirbti jėgos struktūrose, nes jie negali užtikrinti visuomenės saugumo”, – taip skunde prokuratūrai rašė nukentėjėlis.
Ketina pradėti verslą
Šiuo metu Ž.Varna dirba vairuotoju individualioje firmoje. Važinėja su kroviniais į užsienį.
Dar ne taip seniai vaikino profesinės viltys buvo susietos su Lietuvos kariuomene. Net 8 metus jis praleido „Geležinio vilko” batalione.
Tačiau vėliau jis supratęs, kad trokšta kitokio gyvenimo – tokio, kuriame jis pats būtų sau šeimininkas.
Palikęs kariuomenę Ž.Varna sakė kol kas laikinai įsidarbinęs bet kur, o toliau tikisi pradėti savo verslą.
Nuo kulkų lietaus skyrė akimirka
Vaikinas pusę metų su lietuvių kareivių būriu prieš ketverius metus buvo išsiųstas į Kosovą, taikos palaikymo misiją.
Mažakalbis Ž.Varna net nežinojo, ką galėtų papasakoti iš to sunkaus laiko baisiame karo židinyje, tačiau patvirtino, kad pavojai jų tykojo kiekvieną dieną.
Kartą iš Kosovo jie kirto Makedonijos sieną – trumpam, kokiai 15 minučių, o kai grįžo atgal, tą vietovę, kur jie ką tik buvo, ėmė apšaudyti. Tad tik likimas lėmęs, kad lietuvių būrys nepateko į kulkų lietų.
„Ten visas realus pavojus – nuo paliktų minų. Kaimuose buvo daugybė žmonių be pėdų ar be kojos – tai minų pasekmė. Matyti tuos žmones – jausmas nekoks”, – pasakojo Ž.Varna ir jau net nebeužsiminė apie tai, kad nuo minų buvo ir daugybė žuvusių.
Paklaustas, kas, jo nuomone, buvo kaltas dėl to absurdiško, daugybę gyvybių nusinešusio karo, panevėžietis atsakė, jog į tai nesigilino.
„Mes stengėmės nesiaiškinti, kas kaltas ir kas nekaltas”, – tepasakė jis.
Randai vyrų nepuošia
Iš Kosovo kareivis grįžo sveikut sveikutėlis, be jokio randelio kūne.
Tačiau nuo praėjusios savaitės Ž.Varna liko jau visam gyvenimui pažymėtas Panevėžio policininkų. Kokių 5 centimetrų randas puikuojasi aukštoje jo kaktoje.
Jaunas vyras prisipažino, kad jam bus labai sunku susitaikyti su ta jo nepagražinusia gėdinga žyme. Tuo labiau kad dar visas gyvenimas priešakyje, dar reikia ir apie šeimos sukūrimą galvoti.
„Taip, visi sako, kad randai vyrus puošia, tačiau man dabar ne juokai galvoje, ypač kai tas randas gautas tokiomis absurdiškomis aplinkybėmis”, – tvirtino jaunuolis.
Ž.Varna teigė sieksiąs, kad savo vardą suteršę pareigūnai ne tik būtų nubausti, bet ir atlygintų jam patirtą žalą.
Nesikišo į konfliktą
Kartu su Ž.Varna incidente su policininkais dalyvavo ir jo draugai – Vaidas Vaitkevičius ir Vidmantas bei Remigijus Ramuniai.
Pastarieji vaikinai, kaip teigė nukentėjėlis, po švenčių išvyko dirbti į užsienį, o V.Vaitkevičius galįs bet kada paliudyti apie įvykį.
Su žurnaliste bendravęs V.Vaitkevičius sakė pasirengęs patvirtinti, kad draugas nukentėjo nekaltai. Tačiau papasakoti, kaip viskas ten vyko, jaunuolis sakė nelabai galįs, nes ne viską matė. Jis teigė nebuvęs tarp tų, kuriuos policija nuvijo į Senvagę, bet ir nebandė aiškintis su policininkais, kaip tai darė Ž.Varna.
„Aš stovėjau nuošaliai ir tylėjau”, – sakė V.Vaitkevičius.
Ž.Varna žurnalistei teigė, kad reikalui esant bandysiąs rimčiau paieškoti tų žmonių, kurie matė konfliktą ir patys pasisiūlė liudyti teisėtvarkininkams. Tačiau šiuo metu jiems paskambinęs jaunuolis išgirdęs, jog šie jau užsienyje.
Kariuomenėje pasižymėjo principingumu
„Panevėžio rytas” pasidomėjo, kokią reputaciją Ž.Varna užsitarnavo „Geležinio vilko” batalione per visus 8 tarnybos metus.
Iš pradžių Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų būrio, įsikūrusio Pajuostyje, ryšių su visuomene skyriaus laikinasis viršininkas Mindaugas Neimontas atsisakė ką nors pasakyti apie buvusį kareivį. Pasak karininko, bataliono vadas nurodęs, kad tokia informacija neteikiama, be to, dėl kadrų kaitos būryje nebesą tokių, kurie pažinotų Ž.Varną.
Tačiau kolegos klaidą ištaisė grįžusi po atostogų skyriaus viršininkė Dalia Grigaravičienė.
Leitenantė ir pati sakė pažinojusi Ž.Varną, ir rado kareivį, kuris tarnavo kartu su šiuo panevėžiečiu.
Vyresnysis seržantas Linas Vinciūnas paliudijęs, kad Ž.Varna buvęs labai draugiškas, lengvai bendravęs, o pagrindinis jo bruožas buvęs principingumas – jis niekada nebijojęs išsakyti savo nuomonės.
D.Grigaravičienė pabrėžė, kad Ž.Varna buvo itin gerai pasirengęs fiziškai ir psichologiškai. Kaip žvalgui jam buvo skirtas didesnis pasirengimo krūvis sudėtingesnėms užduotims atlikti.
Kariuomenėje Ž.Varna elgęsis pavyzdingai ir neužsitarnavęs jokių nuobaudų.
„Tai, kad vyrai palieka kariuomenę ir pasirenka civilių gyvenimą, mes nelaikome smerktinu dalyku. Tai labai normalu rinktis, kur geriau. Tarnaujant armijoje negalima užsiimti savu verslu, leidžiama tik pedagoginė praktika”, – sakė ryšių su visuomene skyriaus viršininkė.
Policijos vadovai nieko nežino
Panevėžio policijos komisariatui laikinai vadovaujantis viršininko pavaduotojas Algirdas Samas neparodė didesnio susidomėjimo „Panevėžio ryto” pranešta žinia apie galimą jo pavaldinių ribų peržengimą.
„Nieko nežinau. Neturiu jokio pagrindo domėtis. Pradėsiu tik tada aiškintis, kai gausiu nurodymą iš prokuratūros”, – pareiškė A.Samas.
Apylinkės prokuratūroje tyrimą atliekantis prokuroras Paulius Jasiukaitis sakė, kad kol kas nieko negali pasakyti apie šią baudžiamąją bylą, nes dar tik jos pradžia.
Dar neišsiaiškinta, ar tai buvo apsaugos skyriaus policijos darbuotojai, ar kokie kiti. Aišku, ir sumušusių Ž.Varną pareigūnų pavardės dar nežinomos.
Šią savaitę, pasak prokuroro, jau bus galima šį tą pasakyti apie tyrimo eigą.
Jaunuoliai patys susimušę
Ž.Varną galėjo sumušti ne apsaugos skyriaus policijos pareigūnai, o budėtojų ekipaže tuo metu dirbę viešosios policijos darbuotojai.
Išaiškėjo, kad jau greit bus metai, kai „Romantic” viešbučio savininkai budėti prie „Rendezvous” naktinio klubo nebesamdo apsaugos policijos darbuotojų.
„Mes dabar tik įvykus incidentui kviečiamės budinčius patrulius”, – sakė naktinio klubo direktorė Virginija Pakarklienė.
Direktorė teigė, kad policininkai negalėjo budėti prie durų, kaip aiškino Ž.Varna, o tiesiog buvo iškviesti į įvykio vietą.
Įstaigos vadovė teigė gerai neatsimenanti incidento, bet tikino, kad į klubą norėjusieji patekti klientai buvę girti ir „labai negeri”.
Anot direktorės, tada ji pati stovėjusi prie durų, o ne policija. Atėjusiųjų buvo 10-15 vyrų. Neįleisti į klubą jie pastovėję ir nuėję į Senvagės pusę, o ten dar ir tarpusavyje susiėmę.
„Ką, jie patys išsikvietė policiją? Dar gražiau. Jie tikrai buvo negeri. Jie rovė pušaites, metė į langus. Jie drasko duris, daužo langus”, – apibendrindama jau, ko gero, savo nuolatinę patirtį, kalbėjo V.Pakarklienė.