Vyriausiasis administracinis teismas, labai skubėjęs įvertinti teisėjams nemalonius Seimo pirmininko Viktoro Muntiano žodžius apie Lietuvos teismus ir konkrečios J. Borisovo bylos nagrinėjimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, pats padarė skandalingų pažeidimų.
Nutarimas priimtas neturint V.Muntiano kalbos originalo.
Teisėjai Anatolijus Baranovas, Artūras Drigotas ir Edvardas Sinkevičius, nagrinėję Jurijaus Borisovo bylą, su kuria V.Muntianas niekaip nesusijęs, birželio 30-ąją priėmė atskirąją nutartį, kad Seimo pirmininkas savo pareiškimais pažeidė Konstituciją.
Neskundžiama Administracinio teismo nutartimi griežtai įvertinti V.Muntiano žodžiai, kuriais jis kritikavo teismų darbą garsiose R.Pakso ir J.Borisovo bylose, nuskambėjo per visuotinį teisėjų susirinkimą birželio 28 dieną.
Žiniasklaida jau užsiminė, kad skiriasi teismo nutartyje cituojami ir V.Muntiano kalbos originalo tekstai. „Ekstra” išsiaiškino, kodėl Vyriausiojo administracinio teismo teisėjai padarė tokią nedovanotiną klaidą.
„Vyriausiasis administracinis teismas nesikreipė į Nacionalinę teismų administraciją dėl V.Muntiano kalbos įrašo”, – oficialiai „Ekstrai” patvirtino Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas Romas Laurinavičius.
Nutartis su teismams nebūdingu skubotumu buvo priimta birželio 30 d., kai vienas Lietuvos dienraštis išspausdino žinutę apie prieš dvi dienas įvykusį teisėjų susirinkimą ir pacitavo kai kuriuos V.Muntiano žodžius.
Teismas nepasidomėjo, ar V.Muntianas tikrai taip kalbėjo, netgi neapklausė jo, nepaprašė kalbos įrašo ar stenogramos ir tą pačią dieną galvotrūkčiais priėmė grėsmingą nutartį, kuri gali tapti pretekstu atstatydinti Seimo vadovą.
„Pranešimai spaudoje yra gana subtilus reikalas ir vien jais remtis gana rizikinga, – paaiškino civilinės teisės žinovas profesorius Valentinas Mikelėnas. – Aš manau, kad jei teismas ką nors nustato, jam reikėtų visais atvejais remtis pirminiais šaltiniais. Jeigu teismas kuo nors remiasi, tai turi būti byloje. Iš bylos medžiagos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priimti atskirąją nutartį”.
Vyriausiojo administracinio teismo nutartis – kerštas Seimo pirmininkui už tai, kad jis prieš kelis mėnesius paragino ištirti šio teismo pirmininko Virgilijaus Valančiaus, šio teismo teisėjo Romano Klišausko ir Apeliacinio teismo teisėjo Viganto Višinsko elgesį dėl apgailėtinos melagystės prezidentui, kai šis, patikėjęs teisėjų žodžiais, pareiškė nepasitikėjimą Aukščiausiojo teismo pirmininku V.Greičiumi?
Tokią išvadą daryti leidžia ankstesnis šių apsimelavusių teisėjų panašus bandymas nusivalyti savo suteptą reputaciją. Senoji Teisėjų taryba išteisino savo apsimelavusius kolegas, neatlikusi jokio tyrimo, remdamasi Prezidentūros pranešimu spaudai, o ne pokalbio stenograma ar bent jo dalyvių paaiškinimais.
Braižas panašus, nes priežastys ir tikslai tie patys – žūtbūt išgelbėti savo kailį.