Įstaiga „Pifas” savivaldybei primygtinai siūlo sterilizuoti ir kastruoti benames kates.
Klaipėdos savivaldybę kitą savaitę turėtų pasiekti atviras tarnybos „Pifas” laiškas. Juo reikalaujama įgyvendinti benamių kačių sterilizavimo ir kastravimo programą.
„Pifo” direktorė Ilona Mezenceva įsitikinusi, jog sterilizacija yra bene vienintelė priemonė sumažinti benamių keturkojų skaičių.
„Visų gyvūnų neįmanoma išgaudyti ir „užmigdyti”. Net jei taip būtų padaryta, kiltų kitų problemų. Namus užpuls žiurkės, nes nebus kam ir išgaudyti”, – sakė I.Mezenceva.
Sterilizacija – brangi procedūra.
Viena tokia operacija kainuoja nuo 80 iki 120 litų.
Jei savivaldybė sutiktų įgyvendinti siūlomą programą, jai pinigų reikėtų skirti iš miesto biudžeto.
Tačiau I.Mezenceva įsitikinusi, jog vienąkart išleisti pinigai nenueis vėjais.
„Daugiau yra išleidžiama benamiams gyvūnams gaudyti ir juos utilizuoti”, – sakė direktorė.
Miesto tvarkymo skyriaus specialistė Aldona Vybernaitienė teigė, jog ypač daug benamių kačių pagaunama liepą ir rugpjūtį, nes pavasarį atsivesti kačiukai jau būna paaugę.
Liepą „Nuaro” tarnyba mieste sugavo 113 benamių kačių.
Iš jų prieglaudoje paliktos tik 8, o kitos nudaigotos ir išvežtos į Rietavą utilizuoti.
A.Vybernaitienės žodžiais, už liepos mėnesio darbą iš miesto biudžeto „Nuarui” buvo sumokėta beveik 25 tūkst. litų.
Sterilizacijos programa yra įgyvendinama Rygoje ir Maskvoje.
Prieš dvejus metus tai buvo daroma ir Vilniaus savivaldybėje.
Programos iniciatorė Vilniaus krašto gyvūnų globos ir apsaugos bendrijos valdybos pirmininkė Danguolė Valentinaitė patikino, kad sterilizacija davė naudos.
„Katėms ne tik buvo atliekama tokia operacija. Tačiau laiptinės gyventojai, norintys turėti kiemo gyvūną, pasirašydavo pasižadėjimą, kad juo rūpinsis. Taip benamės katės ir šeimininkus surado”, – sakė D.Valentinaitė.
Paklausta, kodėl programos finansavimas buvo nutrauktas, pašnekovė teigė: „Kažkam nepatiko tai, ką dariau. Todėl pasipylė kritika ir savivaldybė nutraukė finansavimą”.
Pašnekovė pabrėžė, jog sterilizacijos programos tikslas neturėtų būti tik tai, kaip kuo labiau sumažinti benamių gyvūnų skaičių. Svarbiausia, jų gerovė.