Rugpjūčio 17-oji
Pirmoji darbinė diena po kelionės ir pažintis su būsima varžybų arena Hamamatsu mieste. Artėjančio čempionato nuotaikos juntamos ir rinktinės treniruočių metu – mažiau kalbų, pokštų. Pratybos tampa intensyvesnės, daugiau kieto krepšinio, žaidėjų nusiteikimas pastebimai kovingesnis.
Bene vienintelė problema pirmąją dieną – prastas maistas viešbutyje, kuriame gyvena visos šešios komandos. Pats viešbutis – įspūdingas 45 aukštų pastatas, pro kurio langus (lietuviai gyvena 35-ajame) puikiai matyti ne tik visas Hamamatsu miestas, turintis apie 800 tūkstančių gyventojų, bet ir Ramusis vandenynas, ant kurio kranto įsikūręs Hamamatsu. Tačiau viešbučio virtuvė akivaizdžiai nepasiruošusi šešių rinktinių žaidėjų poreikiams – meniu sudaro vienas patiekalas, o ir jo keliems paskutiniems rinktinės nariams neužtenka.
Susirūpinę restorano darbuotojai stebisi visų šešių komandų krepšininkų apetitu – aiškiai matyti, kad iki šiol neturėjo supratimo, kiek ir kokio maisto reikia vidutiniam 190-210 cm ūgio krepšininkui.
Guodžia tik viltis, kad pirmąją turnyrų dieną tokių problemų dažnai pasitaiko. Vėliau, pasak rinktinės direktoriaus Algimanto Pavilonio, viskas susitvarko ir tokios problemos išsprendžiamos. Ką gi, palauksim rytojaus.
Rugpjūčio 18-oji
Ryte, iš karto po pusryčių (beje, virtuvė tikrai atsižvelgė į sportininkų poreikius) rinktinės žaidėjų laukia peržiūra, kurios pagrindinė tema – Turkijos rinktinė.
„Nuo Turkijos video akys baigia išvarvėti, – šypteli už pradinės medžiagos apie varžovus paruošimą atsakingas Kęstutis Kemzūra. – Tačiau dabar turkų derinius žinau geriau nei savuosius”.
Po peržiūros juos žino ir Lietuvos krepšininkai. Ta Turkijos komanda, kuri atvyko į Japoniją, gerokai skiriasi nuo tos, su kuria lietuviai žaidė (ir laimėjo 87:75) 2005 m. Europos pirmenybėse Serbijoje. Nėra Mirsado Turkčano, Mehmeto Okuro, Hidayeto Turkoglu. Tačiau vyriausiasis rinktinės treneris Antanas Sireika po peržiūros konstatuoja, kad dabartinė turkų komanda žaidžia geresnį krepšinį.
„Anksčiau būdavo toks įspūdis, kad joms (turkų žvaigždėms – L.K.) kartais vieno kamuolio neužtenka, – kalba lietuvių strategas. – Dabartinė ekipa vieningesnė, žaidžia komandinį krepšinį. Turi aiškius lyderius – I.Kutluay’ų ir S.Erdoganą, kurie pelno daug taškų. Tačiau ir priekinė linija pavojinga – jų aukšti žmonės greiti, mobilūs, gali keistis pozicijomis”.
Visa tai nežada lengvo šeštadienio starto. Tačiau jo niekas ir nesitiki. Patekę į pasaulio čempionatą tik su specialiu FIBA kvietimu (ir, matyt, tik todėl, kad kitas pasaulio čempionatas 2010 m. vyks būtent Turkijoje), būsimi varžovai bus nusiteikę ryžtingai. Revanšas už nesėkmę 2005 m. čempionate neabejotinai bus papildomas motyvas rungtynėse su lietuviais.
Vakarinė lietuvių treniruotė trunka net dvi valandas – pirmoji rezervinėje aikštėje, kuri yra tame pačiame pastate, kur ir varžybų arena. Tuo pat metu viešbutyje vyksta C grupės komandų, organizatorių ir FIBA atstovų pasitarimas, kuriame aptariamos visos iki tol iškilusios problemos, turnyro reglamentas, treniruočių laikai ir kiti klausimai.
Pasitarime sudaromi dvi komisijos. Viena – techninė, kuri grupės varžybų metu spręs visus iškilsiančius klausimus ar konfliktus. Į jį patenka FIBA komisaras Hamamatsu mieste estas Valdu Surkaskas, organizatorių atstovas ir Kataro delegacijos atstovas. Garsiai apie tai niekas, aišku, nešneka, bet atrodo, kad Kataro atstovas visoms komandoms priimtinas visų pirma kaip sąlyginai neutralus atstovas.
Antroji komisija – apeliacinis žiuri, kuriam bus galima apskųsti techninės komisijos sprendimus. Jame – penki atstovai, vadovu išrenkamas lietuvių atstovas A.Pavilonis. Tiesa, visiems viena sąlyga: svarstant kurios nors komandos skundą, jos delegatas turės pasitraukti iš komisijos.
Vakare organizatoriai surengia čempionato atidarymo ceremoniją, kurioje dalyvauja ir komandų žaidėjai. Tiesa, krepšininkai užtrunka tik tiek, kiek trunka oficiali ceremonijos dalis. Po jos visų šešių rinktinių nariai sutartinai pakyla iš savo vietų ir keliauja į savo kambarius. Rytojaus dieną – pirmoji čempionato diena.