Šiandien baigiasi jau penktą kartą Klaipėdos universitete (KU) organizuojami lietuvių kalbos kursai užsieniečiams. Jų metu kitataučiai galėjo ne tik pramokti vienos iš seniausių pasaulio kalbų, bet ir pažinti Lietuvą.
Šiemet išmokti lietuvių kalbos ar patobulinti jau turimas žinias KU užsimojo 14 užsieniečių iš Didžiosios Britanijos, Italijos, Kanados, Čekijos, kaimyninės Latvijos ir kitų valstybių.
Jų, anot kursų organizatorės Jūratės Derukaitės, laukė įtempta programa – per mėnesį išklausyti 90 auditorinių valandų intensyvų lietuvių kalbos kursą, atlikti krūvą papildomų darbų. Be to, užsieniečiams pasiūlyta ir kultūrinė programa – nacionaliniai vakarai, išvykos į Nidą, Palangą, Kryžkalnį, etnografinius muziejus.
Lietuvių kalbos kursais, pasak J. Derukaitės, labai domisi studentai iš trečiųjų pasaulio šalių, tačiau jie dėl sudėtingų migracijos procedūrų iki šiol nebūdavo priimami. Vis dėlto nuo šio rudens KU pradės veikti būtent tokiems studentams skirta programa.
Šiųmetinių kursų dalyviai pasakojo į KU atvykę dėl pačių įvairiausių priežasčių. Vieni – išmokti kalbos, kitus čia atginė noras surasti savo giminės šaknis, o treti tvirtino kursus lankantys besiruošdami gyvenimui Lietuvoje.
Lietuvišką pavardę turintis Dynas (Dean) Kenstavicius atvyko iš Kanados. Ten 1944 metais emigravo jo tėvas. Pirmą kartą Dynas į Lietuvą atvyko norėdamas aplankyti čia likusius gimines. Antrosios viešnagės tikslas – pasimokyti lietuvių kalbos ir patenkinti nuo vaikystės puoselėtą norą sužinoti kuo daugiau apie savo protėvių šalį.
Beje, lietuvių kalba, prisipažino pašnekovas, jam yra pirmoji užsienio kalba, o mokytis jos – kur kas sunkiau nei įsivaizdavo.
Sulietuvintais vardais prisistatę kanadiečiai Natanas ir Aušra Holai (Hall) Lietuvoje svečiuojasi antrą kartą. 1997 metais pora dirbo uostamiestyje dėstytojais Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštojoje mokykloje (LCC).
„Likome sužavėti. Nuostabi šalis, turtinga kultūra”, – įspūdžius dėstė pašnekovai.
Šį kartą pora į Klaipėdą atvyko visam. Jie čia jau įsigijo butą. Natanas ketina toliau dėstytojauti, o Aušra žada užsiimti humanitarine pagalba. Todėl išmokti šalies kalbą, anot pašnekovų, tapo būtinybe.
„Tikiuosi, kad po poros metų kalbėsiu lietuviškai. Vienų kursų tikrai nepakaks. Labai jau sunkūs tie jūsų linksniai”, – guodėsi Natanas.