Mažaūgis atlikėjas Deivis pateisina posakį: „Svarbu ne ūgis, bet smūgis”. Moterų kaip runkelių jis neskaičiuoja, išgėręs prie vairo sėsti nebijo, o ir siusioti prieš vėją vyrukui kartais tenka.
– Kiek daugiausia pinigų esi gavęs už koncertą?
– Nesakysiu. Visi mano! (Ramiai. Mes ir nesiruošiame atimti.)
– O esi ką nors pavogęs?
– Žinoma. Daug ką. Tai tušinuką pirmoj klasėj, tai pinigų nukniaukęs iš tėvų. Esu ne kartą nudžiovęs ir žaislų.
– Su kuo miegi?
– Tikrai ne vienas: neišvengiama mano nakties palydovė – antklodė. Kartais užsimanau ir pagalvės. Bet dažniausiai miegu be jos.
– Patinka dėvėti stringus?
– Tai kad niekada nedėviu. Ir, viliuosi, niekada to nedarysiu. Nesuprantu, kam vyrui stringai.
– Ar kada nors bandei suskaičiuoti, kiek moterų jau yra tavo sąraše?
– Ne, nebandžiau.
– Bet, pavyzdžiui, Panevėžy įprasta sudarinėti sąrašą, su kiek vyrų ar moterų permiegojai. O paskui pasiskelbti, kad jų – daugiau nei šimtas.
– Ai, čia kalbi apie tą panevėžietę žurnalistę? Užuojauta tokiems žmonėms. Moterys – ne burokai, tad jų neskaičiuoju.
– O kada nors esi ją pirkęs?
– Ne.
– Nemanai, kad nusivesdamas merginą į kiną ar kitaip lepindamas ją perki?
– Na, tokiu atveju dažnai perku.
– Turi tabu?
– Taip. Turbūt jau paaiškėjo: niekada nekalbu apie uždirbtus pinigus ir užkariautas moteris.
– Trys blogiausios tavo savybės.
– Numeris vienas – sklerozė. Sunkiai atsimenu žmones. Pavyzdžiui, einu gatve, su manimi pasisveikina. Atrodo, žmogus matytas, bet iš kur jį žinau, pasakyti negaliu.
Numeris du – nervingumas. Tai ypač pasireiškia, kai pervargstu. Deja, vaistų nuo to nežinau.
Numeris trys – pavojingas vairavimas. Nieko sau negaliu padaryti – esu neatsargus vairuotojas, mėgstu greitį. Va ir dabar su tavim bendrauju važiuodamas automobiliu. Pala, niekaip negaliu rasti įvažiavimo.
– O kur važiuoji?
– Į Vilniaus rajoną.
– Ar kada nors esi fotografavęsis nuogas?
– Ne. Tai paskutinis muzikantų šiaudas, siekiant populiarumo.
– Nesi fotografavęsis nuogas net savo nuotraukų albumui?
– Ne. Nematau prasmės. Man tai nepatinka.
– Ar dažnai dainuoji duše?
– Visada! Dažniausiai atlieku arijas.
– O kaimynai nesiskundžia?
– Na, dar nė karto nėra dėl to atėję. Arba sienos storos, arba kaimynai labai kantrūs.
– O policijos niekada nėra pakvietę?
– Tai kad pas mane labai retai vakarėliai vyksta. Yra tekę policijos sulaukti draugų namuose. Net kelis kartus. Bet visada pavyksta susitarti.
– Rimtesnių reikalų su teisėsauga teko turėti?
– Taip. Ir visai neseniai. Vairavau gerokai įkaušęs, tad policininkai namo parvėžė. Juk sakiau: dėl vairavimo turiu problemų.
– Kada pastarąjį kartą kentei pagirias?
– Vakar. (Su Deiviu kalbėjomės po didžiulio Arūno Valinsko gimtadienio vakarėlio, rengto Palangoje.)
– Kiek laiko praleidi prie veidrodžio?
– Tiek, kiek užtenka išsivalyti dantis ir susiglostyti plaukus su vandeniu.
– O kodėl nenaudoji plaukų želė?
– Nėra laiko. Ją tepu tik prieš koncertus.
– Kas kiek laiko skutiesi?
– Kas antrą dieną.
– Niekada nevaikštai apšepęs?
– Yra tekę. Daugiausia – savaitę. Tada buvo sunkiai įmanoma mane pažinti.
– Mėgstamiausias buities užsiėmimas.
– Hmm…
– Na, pavyzdžiui, galbūt patinka skalbti kojines arba plauti indus.
– Mėgstu gaminti. O plauti indų nekenčiu. Nenuostabu, kad dažnai jų prisikaupia kriauklėje. Visiškai užsileisti neleidžiu, tačiau ir svečiams plauti indų neliepiu.
– Didžiausia nesąmonė, išgirsta apie save.
– Kad esu narkomanas, sergu AIDS.
– Tik tiek?
– Patikėk, to užteko!
– Ar esi šokęs striptizą?
– Taip, kartą. Klube. Buvom keturiese: du vaikinai ir tiek pat merginų. Jos mums pašoko striptizą, paskui aš su draugu. Ne, tai truko neilgai – tik vieną dainą.
– Kiek tau reikia išgerti, kad pasigertum?
– Vakarykštis vakarėlis parodė, kad reikia išties nemaaaažai…
– Ar vis dar kovoji su spuogais?
– Jau seniai išaugau iš spuogų amžiaus.
– Ar esi kada nors siusiojęs prieš vėją?
– Žinoma. Pasekmes galite ir patys įsivaizduoti.