Sprendžiant „Mažeikių naftos” aprūpino žaliava klausimus rudeniop galima tikėtis ir ES paramos, jei bus įrodyta, kad Rusija naudoja politinį spaudimą Lietuvai.
ES turi daugiau galių kalbėtis su Rusija, bet svarbiausia – įrodyti Būtingės terminalo veiksmingumą, penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios”.
Lietuvos aukščiausieji vadovai jau garsiau pradeda kalbėti apie galimą politinį Rusijos spaudimą Lietuvai. Premjeras Gediminas Kirkilas užsiminė apie Rusijos „konservatyvius sluoksnius”, kurie nepatenkinti Lietuvos naryste ES, NATO, neigiamai vertina ir sandorį su rusų bendroves nugalėjusia lenkų „PKN Orlen”.
Rusijos gamtos apsaugos tarnybos atstovas žiniasklaidai Jevgenijus Snygiriovas sakė, kad ateinantį pirmadienį tarnybos sudaryta komisija vyks patikrinti, kaip „Transneft” laikosi ankstesnių nurodymų sumažinti slėgį naftos vamzdyje, ar yra grėsmė pasikartoti avarijai. Jis tikisi, kad iki tada bus žinomos ir bent tarpinės nepriklausomo instituto atliekamos vamzdyno patikros išvados, kurias gavus turi būti pradėtas rengti planas rekonstruoti arba pakeisti prakiurusį vamzdyną.
„Teoriškai įmanoma, kad bus galima padidinti slėgį vamzdyje, bet ankstesnės apžiūros, kurių metu nustatyta per 450 defektų, rodo, kad vargu ar bus galima tai padaryti”, – sakė Rusijos pareigūnas.
Savo ruožtu analitikai svarsto, kad „Transneft” naudinga kuo ilgiau remontuoti vamzdį, nes tuomet bendrovė gali tikėtis geresnių rezultatų derėdamasi dėl naujų, jai naudingų naftotiekių.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) Europos studijų katedros vedėjas Jonas Čičinskas komentavo, kad jei ES labiau domėsis ir kels klausimus dėl naftos tiekimo, o ES aktyvumas priklauso ir nuo Lietuvos, Rusijai tai gali atsiliepti neigiamai.
„Jei paaiškėtų, kad Rusija politikuoja, tai būtų dar vienas argumentas, ne pirmas ir ne paskutinis, kad reikia šituos klausimus labiau kelti į dvišalių santykių, strateginės partnerystės darbotvarkę”, – sakė J. Čičinskas.
Tuo tarpu europarlamentaras Justas Paleckis teigė, kad kol ES pareigūnai atostogauja, Sąjungos reakcijos dėl naftos tiekimo į Lietuvą laukti neverta – apie tai „bus galima galvoti rudenį”.
„Bet manau, kad ES didelio triukšmo nekels, kadangi sunku įrodyti, jog čia yra grynai politika, o ne komercija”, – sakė J. Paleckis. Anot jo, dabar dar apskritai sunku daryti išvadas.
Europarlamentaro nuomone, „PKN Orlen”, pirkdama „Mažeikių naftą”, galvoja ne tiek apie didelius pelnus, kiek apie rinkos išsaugojimą ir plėtimą.
„Jeigu į „Mažeikių naftą” būtų atėjusi Rusijos bendrovė, ji galėtų prasiskverbti į Lenkijos rinką, kas jau jaučiama iš Slovakijos pusės”, – sakė J. Paleckis.